Per artimiausius tris metus internetinių realaus laiko pokalbių (angl. livechat) poreikis klientų aptarnavimui augs daugiau nei 3,3 karto, prognozuoja Didžiosios Britanijos tyrimų bendrovė „Contact Babel“. Šiandien vartotojai su įmonėmis dažniausiai susisiekia telefonu, tačiau jo populiarumas ateityje mažės. Telekomunikacijų bendrovė „Bitė Lietuva“ tokias tendencijas pastebi ir Lietuvoje.

„Mūsų interneto svetainės lankytojai realaus laiko pokalbių paslauga „Klauskite“ naudojasi vis aktyviau – klientams tai yra parankus būdas užduoti rūpimą klausimą ir iš karto gauti atsakymą. Įmonės turi būti pasiekiamos ten ir tokiu būdu, kaip patogiau klientams – tai svarbi užduotis norint išlaikyti aukštą aptarnavimo kokybę“, – sako „Bitė Lietuva“ rinkodaros direktorius Pranas Kuisys.

Dar kartą praveriu investuotojų „Practica Capital“ biuro duris. Čia lankytis tenka vis dažniau, nes jie po savo skėčiu subūrė gana įspūdingą startuolių būrį. Tarp jų yra ir „CG Trader“. Iš pirmo žvilgsnio šis pavadinimas atrodo nelabai suprantamas, bet netrukus paaiškėja, kad pirmosios dvi raidės reiškia „computer graphics“. Vadinasi, kalba suksis apie kompiuterinę grafiką ir trimačius modelius.

Su projekto idėjos autoriumi bei įmonės vadovu Mariumi Kalyčiu ir jo kolege Dalia Lašaite, kuri atsakinga už rinkodarą, susitinku nedidelio kabineto stiklinėmis sienomis prieigose. Spėju pamatyti, kaip ten prie kompiuterių palinkę 7 jauni žmonės intensyviai darbuojasi kurdami „CG Trader“ ateitį. Vos tai spėju užfiksuoti, svetingi pašnekovai pakviečia į susitikimų kambarį.

Nuo 2013 m. lapkričio 6 d. informacinių technologijų bendrovės UAB „Baltic Amadeus“ generaliniu direktoriumi tapo Andžej Šuškevič. Jis perima iki šiol bendrovei vadovavusio prezidento Viktoro Tonkich pareigas, kuris ir toliau liks pagrindiniu akcininku ir valdybos pirmininku, bet pagrindinį dėmesį skirs bendrovės strateginiams dalykams.

Svarbiausia kliūtis spartesnei el. prekybos rinkos plėtrai – per maža perkamoji galia. Lietuvoje veikiančių elektroninių parduotuvių savininkai ir vadovai nesutaria, ar rinkoje el. prekybos vietų pakanka, ar kol kas yra pernelyg mažai, rodo mokėjimo internetu būdo „Sving“ atlikta apklausa. 44 proc. jos dalyvių įsitikinę, kad šiuo metu esančių el. parduotuvių visiškai pakanka, tačiau daugiau nei trečdalis (36 proc.) mano, jog jų turėtų būti daugiau. 2013 m. Lietuvoje veikė apie 400 interneto svetainių, kuriose buvo galima įsigyti prekių ir paslaugų internetu.

Vytauto Didžiojo universitetas ir tekstinio turinio portalas „LingJob.lt“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią norinčiųjų universiteto studentų bei tyrėjų darbai bus publikuojami šiame portale. Taip siekiama plėsti verslo ir akademinės bendruomenės socialinį tinklą, kuriame studentai galės save pristatyti verslui, užmegzti kontaktus su potencialiais darbdaviais, gauti praktikos vietą, o verslas – rasti gabių studentų ar čia pat jiems pasiūlyti papildomo darbo.

Sėkmingam verslui nebepakanka aukštų pardavimų ir gerai žinomo vardo – vizualiniai elementai tapo neatsiejama populiarumo dalimi. Pirma dėmesį atkreipianti detalė – grafinis ženklas, tačiau iš kur žinoti, kaip turi atrodyti naujausias tendencijas atitinkantis įmonės ženklas?

Kada reikia keisti logotipą?

Grafinių ženklų dizaine sunkiai įsimenamus, spalvų, teksto ir detalių kupinus ženklus keičia lengviau suprantami bei labiau atitinkantys įmonės identitetą, negana to, čia, kaip ir visur – vyrauja mados tendencijos. Žinoma, gerai sukurtas ir apgalvotas ženklas gali sėkmingai gyvuoti ne vieną dešimtmetį, tačiau viskas kinta. Netgi žymiausi prekės ženklai („Microsoft“, „Jaguar“, „Twitter“) atlieka ženklo korekcijas, taip norėdami išlaikyti vartotojų susidomėjimą, patrauklumą ir sustiprinti pozicijas rinkoje.

Lietuviškas startuolis Kugyvenu.lt, kuris suteikia galimybę žmonėms pasitikrinti turimo ar trokštamo įsigyti nekilnojamojo turto kainą ir jos aplinkos veiksnius, pritraukė 200 tūkst. EUR investiciją iš „Practica Capital“ fondo ir migravo į „Windows Azure“ debesį. Numatoma, jog ši investicija prisidės ir prie projekto plėtros į užsienį.

Įsivaizduokite, kad jums priklauso puikiai žinoma ir žmonių pamėgta gardžių bandelių kepyklėlė. Jūsų socialinio tinklo paskyra yra ne tik aktyvi, tačiau sulaukiate daug klientų atsiliepimų bei patys dalijatės įdomia informacija ir originaliomis bandelių nuotraukomis. Viskas atrodo idealu, kol rinkoje nepasirodo konkurentai, kurie yra paruošę kandžią ir agresyvią marketingo kampaniją. Netrukus Jūsų socialinių tinklų profilį papuošia žinutė: „mes jus iškepsim“. Ką daryti? Reikia nedelsiant atsakyti, nes internetinėje erdvėje greita reakcija yra vienas iš svarbiausių būdų išlikti. Toliau tęsdami turėtumėte galvoti: kodėl gali būti naudinga sekti konkurentų veiklą ir kaip į ją reaguoti. Juk neveltui sakoma - „laikyk draugus arti, o priešus dar arčiau“.

Šiandien nebepakanka turėti originalią idėją ar sukurti ką nors nauja – dabar vis sunkiau tas idėjas ir naujus produktus įvesti į rinką bei pasiekti tikslinę auditoriją. Dėl beprotiško informacijos kiekio, neįtikėtinų greičių ir pasirinkimo galimybių, vartotojus tampa vis sunkiau pasiekti, o ir jie tampa vis išrankesni bei atsargesni. Atsargesni? Taip, čia koją pačios sau pakišo, internetinę rinkodarą ir komunikaciją su viduramžių turgumi supainiojusios įmonės – rėksmingi baneriai, apgaulingos reklamos ir liūdnai pagarsėjęs (vis dar tebeegzistuojantis) socialinių tinklų gerbėjų pirkimas, prašymai spausti „like“ ir „share“, ar net privačios trumposios žinutės į telefonus, siūlant savo prekes ar paslaugas. Visi bandymai agresyviai ir, deja, dažniausiai ne itin skoningai pritraukti vartotojus, nė nemėginant slėpti nepasotinamo godumo ir noro pasipelnyti, dar labiau apsunkino, net tokius metodus griežtai atmetančių, įmonių rengiančių rinkodaros planus bei strategijas, darbą. Tad kokią reklamą pasirinkti, kad ne tik pasiektumėme savo klientą, bet ir nebūtumėme įkyrūs ar panašūs į „spam'ą“?

Visada svajojai būti burtininku ar aiškiaregiu ir nuspėti kitų žmonių veiksmus? Tuomet pamėgink tapti jų veiksmų analitiku!

Bet kokia analizė yra skirta tam, kad galėtumėme geriau suprasti įvykius, jų priežastis, kad vėliau gebėtumėme juos nuspėti. Žmonės analizę naudoja kasdieninėse situacijose: žinome kokius veiksmus reikia priimti, kad draugams pakeltumėme nuotaiką, kaip pakasyti savo augintinio ausį ar sukelti mylimos merginos šypseną. Tačiau tam reikia pasiruošimo ir patirties, kuri įgyjama analizuojant praeities duomenis.