Euras jau ir Latvijoje – ko lietuviai gali pasimokyti iš kaimynų įsivedant naują valiutą?

Iki planuojamos euro įvedimo dienos liko mažiau nei 300 dienų – atrodo, dar yra marios laiko, bet ar tikrai jo pakankamai norint tinkamai pasiruošti? Euro įvedimas palies kiekvieną žmogų asmeniškai, tačiau didžiausių rūpesčių turės visos įmonės, kurios savo verslo informaciją valdo įvairių IT sistemų pagalba. Naujos valiutos atsiradimas neišvengiamai turės įtakos visoms informacinėms sistemoms, kuriose atliekamos operacijos su pinigais – tai gali būti ir įvairios finansinės informacijos apdorojimas, prekių katalogai, pirkimų ir likučių apskaita, mokėjimo sistemos, sąskaitų ir važtaraščių išrašymas, administracinė informacija ir t. t. To pasimokyti galima iš kaimyninių valstybių, kurios jau praėjo per šį procesą ir kaip rodo patirtis – ne visos įmonės buvo tam pasiruošusios.

„Jei paklaustume kaimynų latvių atsiliepimų, kaip jiems pavyko suvaldyti šį valiutos keitimo procesą, daugelis bankų ir kitų įvairių finansinių institucijų darbuotojų pasakytų: „Tai buvo Naujieji metai be Naujųjų metų vakarėlio“. Jie praleido savo Naujuosius metus darbe su kolegomis prie kompiuterių, stebėdami sistemų migraciją, ieškodami klaidų ir jas taisydami. Daugelis darbo dar nepabaigė ir kitą dieną po Naujųjų metų. Bet tai tikrai ne blogiausia, kas galėtų nutikti – dar blogiau, jeigu sistemos sutriktų visiškai ir patys darbuotojai nebegalėtų to greitai sutvarkyti“, – kalbėjo tarptautinės IT kompanijos „DPA“, valdančios programinės įrangos kokybės testavimo centrą „SQUALIO“, IT sprendimų ekspertas Egidijus Antanaitis.

Yra tikrai nemažai sėkmingų pavyzdžių, kaip įvairios kompanijos sugebėjo suvaldyti Euro įvedimą ir tinkamą sistemų adaptavimą – kodėl mums, lietuviams, iš jų nepasimokius ir nepagudravus perimant sėkmingą patirtį?

Sėkmė slypi ankstyvame euro įvedimo planavime ir visuomenės švietime. Bankai ir didelės organizacijos euro įvedimą planuoti pradeda labai anksti – praktiškai metai prieš euro įvedimą. Dauguma šių įmonių turi labai aiškius veiksmų planus su priskirtais atsakingais asmenimis. To reikia, nes yra be galo daug techninių procedūrų, kurių reikia laikytis, pereinant iš vietinės valiutos prie euro – ir tai susiję ne vien su grynaisiais pinigais, didžiausias iššūkis – IT sistemų adaptacija, sistemų testavimas, saugumo ir dar kartą saugumo spragų taisymas ruošiantis migracijai, kuomet IT sistemos yra labiausiai pažeidžiamos.

„Ar žinojote, kad Naujųjų metų naktį Latvijoje žymiai padaugėjo programišių atakų skaičius į įvairias IT sistemas? Tikėtina, kad tas pats nutiks ir Lietuvoje – todėl visos sistemos privalo būti patikrintos, ir dar geriau – dukart“, – savo patirtimi dalinasi DPA SQUALIO programinės įrangos testavimo ekspertai, kurie buvo įtraukti į eilę IT sistemų pasiruošimo eurui testavimo projektų Latvijoje. Įdomiausia tai, kad testuodami sistemas euro įvedimui, specialistai rado klaidų susijusių ne tik su euro įvedimu, bet ir kitų visiškai su tuo nesusijusių IT sistemų klaidų, kas atnešė kompanijoms dvigubą naudą.

Nors bendroji nuomonė apie euro įvedimą kaimyninėje šalyje yra tikrai gera, tačiau pasitaikė ir didžiulių klaidų, pavyzdžiui – problemos su grynaisiais pinigais bankomatuose ar atsiskaitymo vietose arba situacijos, kuomet kainos dėl sistemų klaidų kai kur šoktelėjo net gi dvigubai. Lietuviai turi unikalią galimybę pasimokyti iš svetimų klaidų bei pasirūpinti IT sistemomis iš anksto taip apsisaugant nuo galimų finansinių nuostolių ar reputacijos susigadinimo – klausimas kiek įmonių tuo pasinaudos?