?sivaizduokite, kad ?iandien i?siunt?te el. lai?k?, o adresat? jis pasieks vos po 10 dien?. Ir pabandykite d?iaugtis tokiu mil?ini?ku grei?iu, kuris ?enkliai pagerino j?s? darbo efektyvum?. Juk anks?iau lai?kas keliaudavo i?tis? m?nes? ar dar ilgiau!
Jei ?iais laikais toks informacijos keliavimo greitis atrodo absurdi?kai l?tas, kadaise tai buvo ?enklus progresas. O jo prie?akyje ? lai?kus ne?iojantis... ponis.
B?tent ?is gyv?nas prie? 152 metus leido pagreitinti lai?k? persiuntim?. Kaip ra?o ?The History Channel?, 1860 met? baland? buvo i?si?stas pirmasis lai?kas, kur? pristat? ?mogus, jojantis ant ?ema?gio arklio. 1,8 t?kst. myli? kelion? i? Mis?rio ? Kalifornij? jis ?veik? lygiai per 10 dien?.
Anuomet tai atrod? didis pasiekimas. ?iandien de?imties dien? v?lavimas milijonams ?moni? yra ne?sivaizduojamas, ra?o Dailyreckoning.com.
Dabar u??j?s ? kavin? nusipirkti kavos tu nori, kad visi 734 tavo ?draugai? tu?tuojau apie tai su?inot?. Nesvarbu, kad didel?s dalies ?ios ?inut?s adresat? tu n? nesi susitik?s, ar kad daugiau nei pus? j? jau seniai u?blokavo tavo erzinan?ias ?naujienas?.
Ta?iau tau svarbu, kad ?mon?s apie tavo veikl? b?t? informuoti i?kart. Ne po savait?s, ne kit? dien?, ne po valandos ? dabar, vos paspaudus mygtuk? ?Skelbti?.
?tai tokiais laikais mes dabar gyvename. Atsi?velgiant ? tai, kad gav?j? skai?ius gali b?ti prakti?kai neribotas, galima dr?siai sakyti, kad informacija keliauja didesniu nei ?viesos grei?iu. Pavyzd?iui, mes galime paskelbti ?inut? ?Twitter?, kuri? jau po sekund?s vienu metu gal?s per?i?r?ti ?imtai milijon? ?moni? i? viso pasaulio. Ka?in, kiek laiko po pasaul? tur?t? lakstyti ponis, kad pasiekt? tok? ?moni? rat??..
Id?j? sklidimo greitis, kaip rodo istorija, yra gyvybi?kai svarbus ?monijos evoliucijai. Tai lemia greitesn? nauj?, lanks?i?, decentralizuot? politini? ir socialini? strukt?r? k?rim?si ir sen?, trapi?, centralizuot?, hierarchini? strukt?r? irim?. ?i taisykl? pasitvirtina id?joms sklindant vald?ios u?spaust? taut? ?moni? ?socialin?mis venomis?. Tai patvirtina ir pernyk?tis arab? sukilimas, ir ?vairios socialin?s akcijos bei protestai kitose pasaulio ?alyse, kurie buvo ir yra organizuojami naudojant socialinius tinklus.
Decentralizuotos organizacijos yra dinami?kos, lanks?ios, tod?l veikia efektyviau. Tod?l joms lengviau supurtyti grie?t? valdymo schem? turin?ias strukt?ras ? ypa? politines ir karines. Jei did?iausias karini? strukt?r? galvos skausmas yra teroristai, tai politikams ir vald?ios institucijoms juos atstoja internautai.
Ar juos ?manoma pa?aboti ir kaip ?aibi?ka informacijos sklaida pakeis pasaul?, parodys laikas. Nes tai, kas vyksta ?iuo metu, t?ra prad?ia.
?altinis: 
|