Vienas s?kmingiausi? jaunosios kartos ?alies verslinink?, pasaulin?s kompanijos ?GetJar? ?k?r?jas ir vadovas Ilja Laursas stebi globaliame pasaulyje vyraujan?ias tendencijas ir prognozuoja, kad netolimoje ateityje bus sunku surasti ?mog?, nesinaudojant? moderniomis technologijomis. Apie spart? technologij? vystym?si, j? ?tak? verslui ir ypating? lietuvi? poj?t? naujov?ms I. Laursas LRT laidoje ???valgos? kalb?josi su Virginijumi Savukynu.

? Ar pagalvojate ir prognozuojate, kaip atrodys telefonas po penkiasde?imties met??

? Po penkiasde?imties met? tikriausiai jis jau nebesivadins telefonu... Jau dabar pastebime, kad telefonai gerai ?daro? visk?, i?skyrus pokalbius. (?ypsosi ? red. past.) Balsas tr?kin?ja, ry?ys nuolat l??ta. Ta?iau ?em?lapiai greitai kraunasi ir pan. Taigi jau nebedr?s?iau t? nauj? prietais? vadinti telefonais. Grei?iausiai tai bus daugiafunkciniai, visk? atliekantys aparatai, ne?iojami su savimi.

? Tai galima sakyti, kad toks aparatas taps pagrindiniu m?s? gyvenimo ?rankiu?

? Vienu i? pagrindini?. Technologai labai da?nai matuoja vieno ar kito prietaiso svarbum? ta laiko dalimi, kuri? praleid?iame savo gyvenime juo naudodamiesi. Paimkime, pavyzd?iui, televizori?. Visai neseniai jis buvo ?geriausias? m?s? draugas, nes praleisdavome prie jo po keturias valandas per par?. O ?tai dabar telefonas su mumis yra visada.

? Ta?iau jis ne visuomet yra ?jungtas...

? Paskutiniais duomenimis, jis ne tik yra visada ?jungtas, bet ir veikia ? ?ra?o, k? mes darome, ?eimos nariams, draugams siun?ia, kur mes esame ir pan. Taigi telefonas komunikuoja u? mus pa?ius kiaur? par?. Tai yra b?tent tas prietaisas, visuomet esantis su mumis.

? K? rei?kia tokia prognoz? verslui ir apskritai visiems vartotojams? Ar d?l to, kad mes telefonu gal?sime susimok?ti, pasi?i?r?ti naujienas, u?sisakyti biliet?, keisis pasaulis?

? Pasaulis tikrai keisis ir, be joki? abejoni?, ? geresn? pus?. Vienas ry?kesni? pasikeitim? m?s? komunikacijoje yra tai, kad anks?iau bendravimas telefonu apsiribodavo dviej? ?moni? pa?nekesiu, t. y. skambindavai ?mogui, kuriam nori ka?k? pasakyti ir to visai u?teko poreikiams patenkinti. Tuo tarpu dabar ry?k?ja tendencija, kad bendravimas yra toks, kai vienas bendrauja su visais. Nes vien? kart? i?siuntus ?inut? ? ?Facebook?, telefonas automati?kai paskelbia t? ?inut? visiems mano draugams, kuri? gali b?ti t?kstan?iai. Kitas dalykas, tuos signalus a? arba mano telefonas siun?ia realiu laiku. Kai tik ka?kas ?vyko ? a? ??jau ? parduotuv?, gavau atlyginim? ? mano ?monai automati?kai siun?iama ?inut?.

? Bet ar taip nepa?eid?iamas ?mogaus privatumas? Ar ?mon?s nor?s apie save kitiems atskleisti tiek daug informacijos? Kad ir ?monai apie savo gaut? atlyginim?...

? Na, gal tai bus ?traukta ? kontrakt?... (?ypsosi ? red. past.)

? Vedybin??.. (?ypsosi ? red. past.)

? Taip, nusistatyti savo ?Facebook? profilyje, kad ta informacija apie atlyginim? automati?kai b?t? siun?iama ?inute. Ta?iau jei ?i?r?tume truput? filosofi?kai, yra trys lygmenys. Pirmas lygmuo yra tai, kad vartotojas visose dabartin?se sistemose gali pats nustatyti savo privatumo ribas: k? matys tavo draugai ir ko nematys. Kitas lygmuo ? visuomen? n?ra filosofi?kai apsisprendusi, kas yra tas privatumas ir kur jo ribos, k? i? ties? reik?t? saugoti. Tre?ias lygmuo yra auk?tesn?s institucijos, t. y. valstyb?, kuri teori?kai tur?t? r?pintis globalaus masto privatumo teis?mis, labai atsilieka suprasdama, kas aplinkui vyksta. Konkre?iai dabar nor?t?si palink?ti vartotojams suvokti ir persiskaityti t? ?smulk? ?rift??, su kuriuo sutinki prad?damas naudoti ?Facebook?. Reikia pabandyti i?siai?kinti, kokios yra potencialios gr?sm?s privatumui. Artimiausiu laiku valstyb? to nesugeb?s padaryti, o visuomen? filosofi?kai neapsispr?s, kas yra gerai ir kas blogai. Taigi teks spr?sti kiekvienam atskirai. O ateityje, be abejo, atsiras prot?, kurie apsibr??, kas yra gerai ir blogai. Tai pasireik? per ?statymus, bus garantuota valstyb?s. Ta?iau tam dar reikia dvide?imties met?.

? Ta?iau ar nebus taip, kad did?iosios kompanijos, tarp j? ir ?GetJar?, labai daug ?inos, kol ateis tas laikas, kai bus sutvarkyti ?statymai?

? Savaime didelis ?inojimas n?ra nei bloga, nei gera. Tai yra tiesiog ?rankis, tiesa? (?ypsosi ? red. past.)

? ?i?rint, kaip j? panaudosi...

? Mano vaikyst?je buvo populiarus vaizdo ?urnalas ?Noriu daug ?inoti?. Mus lavino, kad daug ?inoti yra gerai. Kitas klausimas, kaip ta informacija bus panaudota. I? verslo pus?s i? tikr?j? yra labai daug s?mokslo teorij?, kad ?Google? visk? ?inos ir pan. Ta?iau reikia suvokti, kad verslas vystosi tik d?l pelningumo ir verslo pl?tojimo princip?. Tai yra vienintelis verslo motyvas. Jam nei kar?ta, nei ?alta, kai ?mogaus asmenin? informacija panaudojama verslo tikslais. Tod?l teori?kai tai parodo, kad ?Google? neturi jokio intereso specialiai apie jus paskleisti ka?k? blogo, nes tai yra tiesiog verslas. Jie siekia tik sav? verslo interes?. Kitas dalykas, potencialiai informacija gali b?ti prieinama kit? ?moni? per tas pa?ias platformas ir panaudota prie? jus. Ta?iau ?ia v?lgi gr??tame prie pirmojo j?s? klausimo ir supratimo, kad ?mogaus gelb?jimas yra jo paties problema. Reikia suvokti, kur eini naudodamasis tomis technologijomis ir maksimaliai pabandyti apsisaugoti.

? Kokios veiklos kryptys vyrauja mobiliajame pasaulyje? Kur link juda did?iosios kompanijos?

? Turint prie? save kal?dini? pardavim? skai?ius, labai ry?kiai matoma kryptis yra plan?etini? kompiuteri? paklausa. ?i?rint ? aritmetin? augimo progresij?, susidaro ?sp?dis, kad po keleri? met? kiekvienas ?mogus naudos po kelet? toki? prietais?. Nor?damas iliustruoti, kaip naujosios technologijos ?siskverbia ? m?s? gyvenim?, pateiksiu vien? pavyzd?. Lankiausi telekomunikacij? konferencijoje, kur rod? ?Youtube? klip? apie dviej? met? vaik?, vartant? paprast? ?urnal?. Vaikas ?i?ri ? ?urnalo vir?el? ir bando pir?tu pakeisti vaizd?, ta?iau jam nepavyksta. (Juokiasi ? red. past.) Matosi, kad jo refleksai yra pripratinti prie lietimui jautraus ekrano, o ?urnalas dar taip neveikia. Vaikas pasimet?s ir nesupranta, kaip ?ia dabar niekas nesikei?ia. (?ypsosi ? red. past.) Taigi atsakant ? j?s? klausim?, galima pasakyti, kad visur bus elektroniniai skaitytuvai ? nuo knyg? iki muzikos, naujien? ir pan.

? Ar nebus taip, kad mobilusis telefonas gr?? prie savo pirmin?s funkcijos, t. y. jis bus naudojamas tik pokalbiui, o visos kitos funkcijos bus plan?etiniame kompiuteryje, kur? taip pat kiekvienas tur?s?

? Many?iau, kad ?monijai visgi reik?t? pagalvoti apie toki? aparat? pavadinimus... Nes ?od?io ?telefonas? jau nepakanka, visi j? pradeda vadinti ?i?maniuoju? telefonu. Gal v?liau j? pavadins tiesiog ?i?maniuoju prietaisu? ir to pakaks... Ta?iau, be abejo, skambinimas teliks viena i? funkcij? to daugiafunkcinio prietaiso, kur? visi naudosime.

? Ar tos kryptys, kurias min?jote, yra palankios lietuviams? Ar galime atrasti savo ni?? ir konkuruoti?

? Mano nuomone, viskas yra labai gerai. Ir taip yra d?l dviej? dalyk?. Per visas konferencijas sakydavau, kad mes labai anksti tur?jome pri?jim? prie vis? pa?angi? technologij?. Taip yra ir d?l auk?to piratavimo lygio, kai kiekvienas vaikas savo kompiuteryje tur?jo profesionalios ?rangos komplekt?, vert? ne vieno milijono. Kai tuo tarpu amerikie?i? jaunimas prie tokios ?rangos gal?davo prieiti tik universitete, valand? ar dvi per savait?, nes tai yra i? ties? labai brangu. Taigi i?augo vadinama ?hakeri?? karta. Mes ?inome, kaip perinstaliuoti ?Windows?. Nesijuokite ? amerikie?iai to ne?ino... (?ypsosi ? red. past.) Techninio i?silavinimo vidutinis lygmuo pas mus yra tikrai auk?tesnis, ypa? toje aktyvioje kategorijoje tarp dvide?imties ir trisde?imties met?. Tai lemia du rei?kinius. Mes, kaip vartotojai, esame labiau link? ?sisavinti naujas technologijas. Grei?iau i?mokstame naudotis elektronine bankininkyste, vyriausybe ir pan. Pas mus elektronin? bankininkyst? pa?angi ne d?l to, kad kokybi?kiau ir grei?iau dirba bankai, bet d?l to, kad vartotojai greitai visk? ?sisavina. I?aug? tokioje aplinkoje mes generuojame daugiau id?j?.

? Vienintelis s?kmingas visos planetos mastu lietuvi?kas projektas buvo j?s?. O kur tos kitos id?jos, projektai?.. Lietuvi? lyg ir nematyti...

? Esame unikalioje pad?tyje, nes m?s? i?eities ta?kas yra labai geras. Turime daug jaun? ?moni?, gerai pa??stan?i? naujas technologijas ir turin?i? daug id?j?. Kita vertus, ne vien? kart? teko pasteb?ti, kad tr?ksta ne technini? ?ini?, o, pavyzd?iui, bazini? verslingumo princip?. Pavyzd?iui, kur gauti pinig? savo id?jai ?gyvendinti. T? ?g?d?i? n?ra visuomen?je, ka?kod?l nemoko ir specializuotos institucijos ? universitetai. Manau, kad id?j? yra tikrai daug, bet da?nai jos lieka ne?gyvendintos. Jos net nepradedamos ?gyvendinti, nes tr?ksta bazini? ?ini?, kaip tai padaryti. Viena i? socialini? funkcij?, kuri? a? pasirinkau ir kuria domiuosi, yra ?vietimas, ypa? jaunimo ir student?, t. y. kas ir kaip tur?t? b?ti daroma, jei turi ger? id?j?, nori j? ?gyvendinti ir sukurti i? to versl?. Lankantis universitetuose ir ?nekantis su jaunimu labai d?iugu matyti, kad jie turi id?j? ir bando jas realizuoti. Pailiustruosiu vienu pavyzd?iu. Helsinkyje vyko verslo konferencija ir konkursas, kuriame dalyvavo keli ?imtai jaun? verslinink?, turin?i? id?j?. I? dvide?imties laim?jusi? keturios buvo lietuvi?kos komandos. Reikia tur?ti galvoje, kad ten dalyvavo keturi ?imtai kolektyv? i? vis? Europos region? ? nuo Rusijos iki Vokietijos, Pranc?zijos, Suomijos ir pan.

? Tai tikrai daug tokiai ?aliai kaip Lietuva...

? Labai daug. Duokite dar trejus ketverius metus ir matysime rezultat?.

? Gal tada nugal?sime ?Google? ir ?Apple??.. (?ypsosi ? red. past.)

? Na, ?ia truput? didesni ?aid?jai, kuriems ?veikti prireiks daugiau laiko. (?ypsosi ? red. past.)

? Jeigu j?s b?tum?te Lietuvos premjeras, k? darytum?te?

? K? reik?t? padaryti, kad Lietuva b?t? pa?angesni? technologij? ?alis?

? Taip, turiu galvoje b?tent ?i? srit?.

? Visada sakau, kad viskas prasideda nuo teisin?s valstyb?s. Kokia prasm? kurti visus ?statymus, jei jie n?ra ?gyvendinami?.. Ir tai n?ra vien verslas, kalbu apie visas sritis. Svarbiausia yra pastatyti teisin? valstyb?. ?statym? gali b?ti nedaug, bet egzistuojantys ?statymai turi b?ti grie?tai vykdomi. Ne kart? min?jau paprast? pavyzd?, kaip greitai mane Amerikoje atpratino vir?yti greit?. Vir?ijus greit? vos penkiolika kilometr? per valand?, mane pasivijo policijos automobilis su ?vytur?liais, paskui buvo teismas ir pan. Apie ka?kok? susitarim? gali i? karto pamir?ti, tai b?t? did?iausias kriminalas. N?ra joki? lengv? nuobaud?, tiesiog buvo paskirtas teismas. Sp?kite, ar a? po to dar band?iau vir?yti greit?... (?ypsosi ? red. past.) Labai greitai pripratau va?iuoti nustatytu grei?iu. Tai labai paprastas pavyzdys, bet nuo to viskas ir prasideda. Kitas dalykas, mano pozicija Europoje ?iuo at?vilgiu gal kiek i?skirtin?, valstyb?s vaidmuo n?ra remti versl?. Atvirk??iai, verslo vaidmuo yra remti valstyb?. Valstyb?s vaidmuo yra sukurti vienodas, teisingas, grie?tai taikomas s?lygas. Pavyzd?iui, supaprastinti nauj? versl? ?k?rim?, darbo ?statymus. Tokiu b?du b?t? galima sudaryti s?lygas tiek jaunam, tiek nusistov?jusiam verslui tobul?ti. Europoje daug dirbti yra nelegalu. ?statymai draud?ia dirbti daugiau nei keturiasde?imt valand? per savait?. Bet atsipra?au, jeigu neb?t? ?Facebook? ir ?Microsoft?, dirbant nuo devyni? iki ?e?i? nieko nesukursi... Ta?iau draud?iama dirbti daugiau... Taigi i? vienos pus?s sakoma, kad mes norime b?ti progresyv?s, daug pasiekti, ta?iau i? kitos pus?s ? sakome ?ne?, neleid?iame sau daug dirbti.

? Laikot?s nuomon?s, kad norint i? ties? ko nors reik?mingo pasiekti reikia daug dirbti?

? Labai daug, nerealiai daug...

? Kod?l? Juk dabar visi kalba apie k?rybi?kum?, ??valgum?.

? Tai yra savoti?kas mitas, kuris labai patogus ir ?monijai norisi tik?ti, kad pakanka vienos geros id?jos ir kit? ryt? ?tai a? jau milijardierius. (?ypsosi ? red. past.) Ne?inau, gal tai ateina i? pasak? apie Pelen?, kai viskas ?vyksta savaime... ?mogui tiesiog patogu tik?ti, kad nieko nedarant galima daug pasiekti. Tikrai nepra?au tik?ti mano ?od?iais. Tiesiog rekomenduoju ?sigilinti ? vis? garsiausi? kompanij? s?km?s istorijas, galb?t tarp j? ? ir m?s?. Pasakysiu taip: nei vienoje i? t? istorij? nema?iau ?mogaus, kuris neb?t? ?d?j?s labai daug darbo ? de?imt t?kstan?i? darbo valand? ? kol nepasiek? gero rezultato. T. Edisonas pasak?, kad talentas yra penki, o darbas ? devyniasde?imt penki procentai. Sukurti lemput? reikia de?imt t?kstan?i? pentium?... Taigi nemanau, kad tai yra kelias aplink.

? K? j?s pasi?lytum?te jaunuoliams, kurie svajoja apie savo versl?, turi ger? id?j??

? Pirmiausia, pasiry?ti tas id?jas realizuoti. Jei neprad?si nieko daryti, nieko ir nepasieksi. Kitas dalykas, pasiruo?ti pakankamai ilgam ir kruop??iam darbui. Netikiu, kad b?na ?nakties s?km?s? istorijos. Kiek a? ma?iau savo gyvenime, taip neb?na... Kita vertus, nereikia nusivilti, jei po m?nesiu, trij? ar ?e?i? matosi, kad nieko nesigauna. V?lgi ne?d?jus ger? trej? met? ? projekt?, naivu tik?tis, kad jis bus s?kmingas. Lygiai taip pat naivu tik?tis, kad nepaband?ius de?imties id?j?, tur?si nors vien? s?kming?. Galioja atvirk?tinis principas: i?band?ius de?imt id?j?, garantuotai viena i? j? bus gera.

? D?koju u? pokalb?.

?altinis: