Nervinį tinklą imituojantį kompiuterinį modelį nagrinėję amerikiečių mokslininkai mano geriau išsiaiškinę šizofrenijos poveikio mechanizmą žmogaus smegenyse.

Teksaso valstijos ir Jeilio universitetų (JAV) mokslininkų grupė, pasitelkusi kompiuterinį modelį, imitavo perteklinį smegenyse gaminamo cheminio junginio dopamino išskyrimą į organizmą, praneša „Scienceblog.com". Eksperimento metu buvo nustatyta, jog jų naudojamas virtualus nervinis tinklas atkurdavo įsimintą informaciją panašiai į šizofrenija sergančio žmogaus smegenis.

Tyrimo rezultatai paskelbti žurnalo „Biological Psychiatry" balandžio mėnesio numeryje, sakoma pranešime.

Pasak vieno šio eksperimento dalyvių Ulio Grasemanno iš Teksaso valstijos universiteto Kompiuterių mokslo fakulteto,  iškelta hipotezė, kad dopaminas „užkoduoja" svarbiausius žmogaus potyrius. Kai smegenyse pagaminama per daug dopamino, kai kurie potyriai būna pernelyg sureikšminami, ir smegenys pradeda mokytis iš tokių dalykų, iš kurių mokytis neturėtų, teigia jis.

Šio tyrimo rezultatai remia vadinamąją hipermokymosi hipotezę, teigiančią, kad šizofrenija sergančių žmonių smegenys praranda galimybę pamiršti arba ignoruoti tam tikrą informaciją, kurią paprastai pamiršta sveiki žmonės. Praradę galimybę pamiršti, iš galybės smegenis pasiekiančių dirgiklių jos nebesugeba atrinkti to, kas svarbu. Smegenys imasi kurti jungtis, kurios nėra tikroviškos, arba pradeda skęsti daugybės informacijos jungčių jūroje, taip prarasdamos galimybę nuosekliai atkurti visą istoriją, sakoma pranešime. Dėl hipermokymosi fenomeno šizofrenikai nepajėgia atskirti tikrovės nuo iliuzijos.

Eksperimento autoriai sukūrė DISCERN pavadintą  virtualų nervinį tinklą, gebantį mokytis šnekamosios kalbos. Tyrimo metu buvo imituojamas procesas, iškylantis aštuonių skirtingų neurologinių disfunkcijų atveju. Liepdami kompiuteriui „pamiršti mažiau", tyrėjai tam tikra prasme imitavo smegenyse vykstantį procesą, kai išskiriamas dopamino perteklius. Kompiuterinis modelis atskleidė, kad tokiu atveju prarandamas gebėjimas nustatyti  ryšius tarp atskirų žodžių, sakinių ar įvykių, juos sunku atskirti vieną nuo kito. DISCERN ilgainiui tapo fantastinių, kliedesius primenančių istorijų, sudarytų iš kitų informacijos fragmentų, kuriuos buvo liepta prisiminti, kūrimo vieta.

Pasak mokslininkų, nors šis eksperimentas dar neįrodo hipermokymosi hipotezės pagrįstumo, jis suteikia papildomų argumentų jos naudai.  Be to, tikimasi, kad modifikuoti virtualūs neuroniniai tinklai ateityje padės geriau suprasti žmogaus smegenų mechanizmo veikimo ypatumus.