Kauno miesto apylinkės teismui nutraukus bylą „Linkomanijos“ vartotojui Sergejui Bernotui, buvęs šio tinklalapio atstovas Kęstas Ermanas teigia kitokios baigties ir nesitikėjęs.

„Teismo sprendimą vertinu džiugiai, tokio ir tikėjausi. Bylos čia niekada nebuvo. Nematau tikslo ir priežasties skųsti šį teismo sprendimą, nes nematau, kur buvo atliktas pažeidimas. Tai būtų mokesčių mokėtojų pinigų švaistymas“, – sakė buvęs „Linkomanijos“ atstovas K.Ermanas, komentuodamas pirmadienį priimtą nuosprendį.

Šių metų pradžioje paaiškėjus, kad S.Bernotui iškelta byla, „Linkomanijos“ atstovai pasiūlė jam advokatą Remigijų Rinkevičių. Pastarasis pirmadienį priimtą išteisinamąjį nuosprendį klientui taip pat vadina vieninteliu galimu ir atmeta duomenis padėjusio rinkti Lietuvos antipiratinės veiklos asociacijos (LANVA) pirmininko Vyto Simanavičiaus teiginius, esą duomenims rinkti buvo naudojama patikima ir tinkama programinė įranga.

Naudojo neaprobuotą įrangą?

Skelbdamas nuosprendį teisėjas Rimantas Grigas akcentavo, jog įrodymus byloje rinkusi LANVA neturėjo teisės to daryti. Be to, teismui nebuvo pateikti duomenys, ar įranga, kuri buvo naudojama interneto vartotojų autorių gretutinių teisių pažeidimams fiksuoti, yra aprobuota.

V.Simanavičius pirmadienį 15min.lt  sakė, jog duomenims rinkti buvo naudojamas „Torrent“ tinklo klientas „uTorrent“. Anot jo, šios programos licencijoje nurodoma, kokias funkcijas ji atlieka ir kokią informaciją pateikia.

Tačiau R.Rinkevičius pabrėžia, jog Lietuvoje ši programinė įranga nėra aprobuota teisėsaugos institucijų.

„Aš kalbu apie įrangos, kuri padėjo gauti tą failą, teisėtumą. Šiuo atveju ta įranga yra „uTorrent“, ta kurią jie naudojo. Tai yra programa, – sakė R.Rinkevičius. – Jeigu mes kalbame apie tai, jog norima įtikinti teisme, kad tam tikras IP adresas tam tikrą dieną atliko tam tikrą veiksmą, tai turi būti atitinkama įranga, kuri turėtų būti patvirtinta, mūsų teisėsaugos aprobuota. Ir tokią įrangą tvirtinant turėtų būti fiksuojama, kad ji atlieka tam tikrą funkciją, kad geba fiksuoti tam tikrą IP adresą, nustatyti tam tikrus duomenis vartotojų ir tie duomenys yra patikimi, neklystami ir t. t.“

Advokato teigimu, kad programa būtų pritaikyta teisėsaugos veiklai, su tuo turėtų sutikti ir jos gamintojai, o šiuo atveju tai mažai tikėtina. Kitas variantas – teisėsaugos institucijos turėtų samdyti specialistus, kurie patys sukurtų programinių įrankių rinkinį, kuris būtų tinkamas rinkti tokius įrodymus.

„Kol to nėra, čia bus viskas į vienus vartus“, – sakė R.Rinkevičius.

Dabartinę situaciją jis lygino su automobilio greičio matavimu. „Jau sakiau ir gal pasikartosiu. Tie patys automobilių greičio matuokliai. Jų, atrodo, galima nusipirkti ir turguje, tokių matuoklių. Jie faktiškai atlieka tą pačią funkciją – matuoja greitį. Bet policija negalės jais vadovautis, nes jie nebus šiuo atveju patikrinti Metrologijos tarnybos, nebus sertifikuoti. Taip ir šiuo atveju, turi būti įranga fiksuoti šiam veiksmui“, – pabrėžė advokatas.

Įrodymus rinko viešoji įstaiga?

R.Rinkevičius taip pat pastebėjo, jog viešoji įstaiga – šiuo atveju LANVA – neturi įgaliojimų fiksuoti pažeidimus.

Tiesa, Kauno Žaliakalnio policijos komisariato atstovas Dainius Trumpelis pirmadienį 15min.lt tikino, jog tyrimą atliko šio komisariato pareigūnas, o LANVA pirmininkas esą jį tik „konsultavo, kaip surinkti tuos įrodymus, kaip dokumentuoti“.

Advokatas šiuos teiginius paneigė. Anot jo, policijos pareigūnas pareiškime tik parašė, kad renkant duomenis šis „buvo“ vietoje, tačiau neatliko fiksavimo. Jis pabrėžė, jog fiksuoti pažeidimą turėjo ne LANVA, o pats pareigūnas.

„Pareigūnas jokio tarnybinio pareiškimo nepadarė, jis ten yra kaip dvasia. Rašo „buvau“. Ką reiškia „buvau“? Kaip yra fiksuojamas pažeidimas? Policininkas yra pareigūnas, jis turi teisę atlikti tam tikrą veiksmą, bet tas veiksmas turi būti fiksuojamas. Jis savo buvimu veiksmo nefiksavo. Yra tiesiog pasakyta: „buvau“, – kalbėjo R.Rinkevičius.

Advokatas taip pat šyptelėjo išgirdęs kitą D.Trumpelio mintį, esą teismo sprendimą gali skųsti ne tik policija, bet ir pati LANVA.

„LANVA neturi teisės skųsti (teismo nuosprendžio). Ji gali skųsti nebent savo kaimyną triukšmaujantį. Jie (LANVA) gali tik surašyti skundą, kurį pasirašys tas asmuo, kuris turėtų atstovauti protokolą surašiusiai institucijai (šiuo atveju – policijai)“, – kalbėjo R.Rinkevičius.

Advokato nuomone, net jei būtų apskųstas teismo nuosprendis, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šios bylos imtųsi geriausiu atveju ateinančią žiemą. R.Rinkevičius patikino, kad jei klientas pageidaus, ir nagrinėjant skundą šis galės atstovauti jam teisme. Paklaustas, ar padės ir kitiems pažeidimais internete kaltinamiems asmenims, R.Rinkevičius atsakė: „Jei mano pagalbos reikės ir kreipsis, padėsiu.“