| Internetas: ir pirmaujame, ir atsiliekame |
| Įvairenybės |
| Trečiadienis, 16 Gruodis 2009 19:14 |
|
Lietuva – viena pirmaujančių šalių Europoje, pagal namų ūkių, turinčių šiuo metu greičiausią šviesolaidinį internetą, skaičių. Paradoksalu, tačiau bendra Europos statistika rodo, kad Lietuva atsiduria antroje sąrašo pusėje, vertinant tai, kiek apskritai žmonių šalyje naudojasi internetu.
Šiemet Lietuva pagal šviesolaidinio interneto (kai internetas perduodamas ne įprastais variniais, o specialiais optiniais kabeliais – aut. past.) užimamą rinkos dalį pateko į pirmąjį pasaulio dešimtuką ir buvo septinta, iš karto po Japonijos ir Pietų Korėjos, gerokai lenkdama kitas Europos Sąjungos (ES) valstybes. Lietuvoje šviesolaidiniu internetu gali naudotis maždaug kas ketvirtas šalies gyventojas: šiuo metu daugiau kaip 300 tūkst. namų ūkių turi technines galimybes įsirengti šviesolaidinį internetą. Bendrovės „Teo LT“ duomenimis, numatoma, kad iki gruodžio 31 d. galimybę įsijungti šviesolaidinį internetą Vilniuje turės 73 proc. namų ūkių, Kaune – 35 proc., o Klaipėdoje – 87 proc. Ne visi suvokia interneto naudą Kalbant apie interneto naudojimą apskritai, tenka pripažinti, kad Lietuva dar turi kur augti. Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK) prie Vyriausybės užsakymu kompanijos „TNS Gallup“ atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad apskritai internetu Lietuvoje vasarą naudojosi 55,1 proc. apklaustųjų (2008 m. vasaros periodo rodiklis – 44,3 proc.). „Nors pagal statistiką esame viena geriausiai šviesolaidinio interneto infrastruktūrą išvysčiusių šalių, kalbant apie bendras interneto naudojimo tendencijas reikia pripažinti, kad esame tik vidutiniokai“, – komentavo IVPK direktorius Aurimas Matulis. Anot jo, išvystyti gerą infrastruktūrą yra kiek lengviau nei motyvuoti žmones ja naudotis. „Reikia motyvuoti žmones naudotis internetu: parodyti, kad jei iš to turės naudos. Tačiau šiuo metu tam neturime pinigų, nes reklama, viešieji ryšiai nemažai kainuoja. Būtent dėl šios priežasties ne visi lietuviai dar suvokia interneto teikiamą naudą“, – pasakojo A.Matulis. Vis dėlto IVPK direktoriaus tvirtinimu, išvystyta infrastruktūra sudaro palankias sąlygas verslui. „Nepaisant to, kad per metus Lietuvos ekonomika smuko apie 20 proc., interneto rinka augo apie 15 proc.“, – džiaugėsi A.Matulis. Anot jo, tam įtakos turėjo spartus šviesolaidinio interneto infrastruktūros kūrimasis. Šalyje atsirado apie 20 smulkių įmonių, pasiruošusių teikti naujojo interneto paslaugas. „Sukurta infrastruktūra šiuo atžvilgiu yra naudinga verslui: atsiranda poreikis įmonių, kurios tiektų interneto paslaugas“, – kalbėjo pašnekovas. Vertina skirtingai Šių metų gegužę JAV buvo atlikti spartaus interneto vartotojų tyrimai. Tyrimo metu pasidomėjus, kiek apklaustiesiems svarbi šviesolaidinio interneto prieiga persikeliant gyventi į naują vietą, paaiškėjo, kad spartusis internetas patenka tarp 5 svarbiausių dalykų renkantis naują gyvenamą vietą. 82 proc. respondentų teigė, kad labai spartaus interneto galimybė yra svarbus veiksnys perkant naują būstą. Šviesolaidinis internetas amerikiečiams taip pat svarbus, kaip saugumas, žaliosios erdvės ir pasivaikščiojimo takai šalia namų, bendruomenės baseinas ar netoliese esantis sporto klubas. „15min“ kalbintas nekilnojamojo turto specialistas Saulius Vagonis tikino, kad Lietuvoje situacija kitokia nei JAV. „Žinoma, labai gerai, jei naujame būste yra galimybė įsirengti šviesolaidinį internetą. Tačiau lietuviai, rinkdamiesi būstą, tikrai jo nevertina tik pagal šį kriterijų, jiems yra daug svarbesnių dalykų“. Bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovo S.Vagonio tvirtinimu, galimybė turėti šviesolaidinį internetą kol kas mūsų šalyje nedidina ir būsto kainos. Interneto naudojimas „TNS Gallup“ šių metų vasarą atliktas tyrimas parodė, kad populiariausios interneto funkcijos: naudojimasis el. paštu (76 proc.), lietuviškų laikraščių ir žurnalų on-line skaitymas (47 proc.). Nelietuviškų laikraščių, žurnalų on-line skaitymas (beveik 25 proc.), naudojimasis internetine bankininkyste (apie 50 proc.), e.parduotuvėmis (beveik 13 proc.). Žiūri TV laidas internete (apie 15 proc.), klausosi radijo internete (23 proc.). Šaltinis:  |
| Susijusios naujienos: |
|---|
|
Ne paslaptis, kad vaikų auginimas bei priežiūra kelia ne tik daug džiaugsmo, bet ir tikrai ne vieną iššūkį. Nemažai dėmesio tenka skirti ir tam kad rastumėte atsakymus į klausimus, kaip pakeisti namus ir, kokius sprendimus priimti, kad pavyktų išvengti vaikų traumų. Belieka tik pridurti, kad net ir ši užduotis yra tikrai įveikiama. Taigi, skubame dalintis patarimais, kaip pakeisti namus, kad sumažintumėte traumų tikimybę.
Automobilinė antena
Palia – žuvis, kuri dažnai vadinama kitais vardais. Ji gana didelė, pilnai suaugusios žuvies svoris gali siekti 4-5 kilogramus. Virtuvių šefai ypatingai vertina šią žuvį, nes ji turi puikų skonį, nedidelį kiekį kaulų ir yra išskirtinio rausvo atspalvio, todėl apetitas kyla bevalgant.
Jei į jūsų namus netrukus atvyks naujas augintinis, pirmiausia turėtumėte pasirūpinti saugios erdvės sukūrimu. Jauni gyvūnai yra labai smalsūs, todėl jie gali neatsispirti pagundai paragauti laidų ar kitų nevalgomų daiktų. Judrūs augintiniai gali užkliūti už laidų ir nuversti įvairius elektronikos prietaisus, ir tai gali baigtis ne vien tik dideliais nuostoliais, bet taip pat ir gyvūno sveikatos sutrikdymu. Kad taip nenutiktų, vertėtų pasinaudoti keliais paprastais patarimais.
Apdraskyti baldai – vienas didžiausių kačių augintojų siaubų, tačiau šios problemos tikrai bus galima išvengti, jei pasirūpinsite tinkama draskykle. Dažnas šeimininkas yra pasiryžęs tokiai „įrangai“ skirti tikrai nemažą pinigų sumą, tačiau ne taip ir retai tenka susidurti su viena ta pačia problema: katė vengia galąsti nagus tam 
