Europos Sąjungos (ES) asociacijos „Digital Europe“ generalinė direktorė Bridget Cosgrave teigia, jog įrašų rinkos taisyklės informacinių technologijų amžiuje nebeveikia. Anot jos, mokesčiai atminties laikmenoms šių problemų tikrai neišspręs.

Informacinių technologijų, elektronikos, komunikacijos ir kitų sričių korporacijas bei asociacijas ES vienijanti „Digital Europe“ skeptiškai vertina mokesčius atminties laikmenoms. Anot asociacijos, jie neišsprendžia autorių problemų, o audiovizualinių kūrinių rinką reikia gaivinti kitais būdais.

„Tai puikiausias pavyzdys, kaip tam tikra rinka nustoja funkcionuoti. Yra apie 40 produktų kategorijų, kurioms 27 ES narėse yra taikomi mokesčiai už kūrinių kopijavimą. Nėra jokio pastovumo, suderinamumo ir jokio skaidrumo šių mokesčių rinkime bei kaip jie išdalinami autoriams. Mes ypač atkreipiame dėmesį į tai, kad ši rinkliava yra prieštaringa, ją sunku kontroliuoti ir ji nėra skaidri“, – trečiadienį Interneto valdymo forume (IGF) vykusioje spaudos konferencijoje kalbėjo B.Cosgrave.

Ji pabrėžė, jog atlyginti autoriams už jų sukuriamus kūrinius yra būtina. Tačiau mokesčiai, jos nuomone, neturėtų būti renkami už legalių kopijų darymą ir tuo labiau užkrauti absoliučiai visiems vartotojams. „Digital Europe“ ragina kurti naujus verslo modelius, kurie užtikrintų tinkamą atlygį autoriams.

„Nauji verslo modeliai turėtų skatinti legalius atsisiuntimus, ir faktas, kad turinio kūrėjus atlygis turėtų pasiekti kaip įmanoma labiau tiesiogiai. Ir tie mokesčiai neturėtų būti užkrauti įrangai“, – sakė B.Cosgrave.

„Digital Europe“ generalinė direktorė pastebėjo, jog šie mokesčiai nepadeda apsaugoti skaitmeninės medijos – kūrinių piratavimas internete nemažėja, o į jų apsaugą surenkamos lėšos nėra investuojamos. Negana to, didelė dalis surenkamų lėšų atitenka ne autoriams, o mokesčių administratoriams. „Mokesčius renkančių organizacijų skaidrumas ir atskaitomybė nėra tokia, kokia turėtų būti. O turinio kūrėjams grąžinamos ženkliai per mažos sumos, lyginant su tuo, kas yra surenkama. Mes norėtume matyti legalius naujus verslo modelius, kurie užtikrins atlygį autoriams pačiu skaidriausiu būdu“, – teigė moteris.

Ji ragino Lietuvos vyriausybę atsisakyti neefektyvių netiesioginių rinkliavų ir skirti daugiau dėmesio tam, kas būtų išties naudinga autoriams.

Su piratavimu nesusiję

Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų sektorių atstovaujančios asociacijos „Infobalt“ prezidentas Evaldas Kulbokas atkreipė dėmesį, jog Lietuvoje atminties laikmenų apmokestinamas neteisingai suprantamas kaip mokestis už nelegalių kopijų darymą ar atsisiuntimą internetu.

Anot jo, šie mokesčiai atsirado kilus masinio audiovizualinių kūrinių kopijavimo bangai, kaip kompensacija autoriams. „Tačiau šiais laikais, išsivysčius skaitmeninėms technologijoms, toks modelis yra pasenęs. Kai kurių kolektyvinio administravimo asociacijų bandymas surinkti mokesčius nuo IT įrenginių nėra nei logiškas, nei suteikia visuomenei ką nors naudingo. Tiems patiems autoriams, deja, irgi ne, nes toli gražu ne visi surinkti mokesčiai juos pasiekia“, – teigė E.Kulbokas.

Jis pabrėžė, jog dabartinės technologijos leidžia užtikrinti kūrinių apsaugą nuo kopijavimo. Pavyzdžiui, JAV neturi mokesčių medijai, nes šioje šalyje internetu pardavinėjamas turinys yra technologiškai apsaugotas.

„Įsigilinus į klausimo esmę, tai niekas nešneka apie mokestį dėl piratavimo. Eina šneka apie mokestį dėl legalaus kopijavimo. Bet kas tai yra – jei susimoki 50 ct už dainą, tai tu ją ir turi. Lygiai tas pat su filmais, su bet kuo, kas parduodama legaliai. Pavyzdžiui, jei nusiperki „BluRay“ filmą, tu negali jo kopijuoti – ir ant dėžutės užrašyta, kad kopijavimas draudžiamas. Jei naudoji programą, kuri „apeina“ apsaugos sistemas, tai jau yra piratinė kopija. Apie piratines kopijas niekas nešneka“, – kalbėjo E.Kulbokas.

Atminties laikmenų apmokestinimą jis vadino rinkliava dėl piratavimo „per aplinkui“. „Infobalt“ prezidentas ragino įtraukti šį mokestį į parduodamų kūrinių savikainą – tokiu atveju šis užmokestis keliaus tiesiai autoriui, o ne kažkokiai jį administruojančiai įstaigai.

„Tokiu atveju autoriui ateis didžioji dalis to užmokesčio. Mes manome, kad ta linkme reikia keisti visus verslo modelius, o ne tiesiog rinkti į kažkur į krepšį“, – sakė jis.

Šiuo metu Lietuvoje „kompensavimo autoriams“ mokestis taikomas tik tuščioms laikmenoms – garsajuostėms, vaizdajuostėms, mini diskams, CD, DVD, „Blu-ray“ diskams. Tačiau jį siūloma pritaikyti ir įrašančiai garso bei vaizdo įrangai, kompiuterių standiesiems diskams, atminties kortelėms, USB atmintinėms, mobiliesiems telefonams, televizoriams ir netgi kopijavimo įrenginiams. Šiuos mokesčius kolektyviai administruoja Lietuvos Autorių Teisių Gynimo Asociacijos Agentūra (LATGA-A) ir Lietuvos gretutinių teisių asociacija (AGATA). Pirmoji administruoja autorių teises, antroji – atlikėjų ir fonogramų gamintojų teises.