Naudojant ryškiausių kosmose esančių objektų šviesą, sukurtas didžiausias iki šiol trimatis tolimos visatos praeities žemėlapis.

Kadangi praėjo daugybė metų, kol ši tolima šviesa pasiekė Žemę, šis žemėlapis iš esmės yra langas, leidžiantis pažvelgti atgal į praeitį ir pirmą kartą pamatyti, kaip visata atrodė prieš 11 mlrd. metų, praneša SPACE.com.

Paprastai tyrėjai visatos žemėlapius kuria žvelgdami į galaktikas.

„Šį kartą mes žiūrime į tarpgalaktines vandenilio dujas, kurios užstoja šviesą. Tai tas pats, kas žiūrėti į Mėnulį pro debesis – mėnesienoje, kurią debesys užstoja, gali matyti jų formą“, – teigė JAV Energetikos departamento Brookhaveno nacionalinės laboratorijos fizikas Anže Slosaras.

Sloano skaitmeninio dangaus apžvalgos projekto mokslininkai dėmesį sutelkė į ryškiausius kosminius objektus – ypač ryškius žiburius, kuriems energiją tiekia milžiniškos juodosios skylės. Kai šviesa iš kvazaro keliauja į Žemę, ji apšviečia tarpgalaktinių vandenilio dujų debesis, kurie sugeria tam tikro bangos ilgio šviesą. Kokia šviesa sugeriama, priklauso nuo kvazarą ir šiuos debesis skiriančio atstumo. Dėl to kvazarų šviesa sklinda netolygiai, o tai vadinama „Lymano alfa mišku“.

Norėdami gauti pilną trijų dimensijų visatos žemėlapį, mokslininkai rėmėsi 14 tūkst. kvazarų stebėjimais. Žemėlapis rodo, kas buvo prieš 11 mlrd. metų, kai veikiamos gravitacijos jėgos pirmosios galaktikos ėmė formuoti pirmus didelius telkinius.

„Mane asmeniškai labiausiai jaudina tai, kad visiems, teigusiems, kad tai neveiks, parodžiau, kad jie neteisūs. Nors mes, naudodami šią techniką, nieko nepaprasto apie visatą dar nesužinojome, parodėme, kad tai veikia ir kad greičiausiai atrasime naujų dalykų“,– kalbėjo A. Slosaras.

Žemėlapis sudarytas atliekant Barionų virpesių spektroskopinę apžvalgą (Baryon Oscillation Spectroscopic Survey – BOSS). Tai didžiausia iš keturių Sloano skaitmeninio dangaus apžvalgos projekto dalių. Kai 2014 metais bus baigti dar 140 tūkst. kvazarų stebėjimai, astronomai galės sudaryti 10 kartų didesnį žemėlapį nei paskelbtas dabar.

„Su tiek duomenų galėsime aptikti tokius dalykus, kurių niekada nesitikėjome“, – teigė kvazarų ekspertas Patrickas Petitjeanas iš Astrofizikos instituto Paryžiuje.

Svarbiausias tokių žemėlapių tikslas – tirti, kaip bėgant laikui kito visatos plėtimasis. Tai galėtų suteikti daugiau žinių apie paslaptingąją juodąją energiją, kuri, kaip manoma, ir skatina visatą plėstis.

„Tamsioji energija yra vienas labiausiai stebinančių pastarųjų 20 metų fizikos atradimų. Niekas neturi nė menkiausios idėjos, kas tai galėtų būti. Taigi mes ją tiriame tirdami visatos plėtimosi ir struktūros augimo istoriją. Tam mes sudarome skirtingų epochų visatos žemėlapius“, – aiškino A. Slosaras.

Kai BOSS bus įgyvendintas, „galėsime kelių procentų tikslumu išmatuoti, kaip sparčiai visata plėtėsi prieš 11 mlrd. metų“, aiškino tyrėjas Patrickas McDonaldas iš Lawrence`o Berkeley ir Brookhaveno nacionalinių laboratorijų.

„Turint omenyje, kad niekas iki šiol kosminio plėtimosi nematavo taip toli į praeitį, tai gana stulbinanti perspektyva“, – pridūrė jis.

Mokslininkai, pavyzdžiui, „gali nustatyti, kad tamsioji energija pradėjo veikti prieš 11 mlrd. metų, o ne prieš 7 mlrd., kaip teigia paprasčiausias modelis, ir tai būtų stulbinama“, teigė A. Slosaras.

„Galimybė atrasti anomalijas yra didžiulė“, – tvirtino jis.