Vilniuje šeštadienį apie 600 žmonių susirinko į protesto akciją, nukreiptą prieš naują tarptautinį susitarimą kovoti su klastojimu prekyboje. Demonstrantų nuomone, naujoji sutartis, žinoma ACTA santrumpa, varžo interneto laisvę.

Vidurdienį prasidėjusioje protesto akcijoje dalyvavo daugiausia jaunimas. Jie skandavo šūkius „ACTA stop“, laikė plakatus su užrašais „Komunikacija be cenzūros – šviesi žmonijos atietis“, „Korporarcijos + vyriausybė = ACTA“.

Varžymas – netoleruotinas

Šalčio nepabūgę, šokinėdami ir skanduodami „Stop ACTA“ protestuotojai vieningai tvirtino – ACTA suvaržys jų laisvę išsakyti internete savo nuomonę. Iš Panevėžio atvykęs Liberalaus jaunimo atstovas Haroldas Maselis tvirtino čia esantis todėl, kad prieštarauja naujajai sutarčiai.

„Bet koks reguliavimas, galimybių save pateikti, kalbėti apie tai, ką nori ir kur nori, varžymas yra netoleruotinas. Aš esu prieš tai, visi čia esantys tam prieštarauja. Daug daugiau žmonių būtų susirinkę, jeigu nebūtų taip šalta“, – tvirtino jaunuolis.

Jis pripažino, kad piratavimas internete nėra geras dalykas, tačiau reguliavimas tam esą kelio neužkirs. „Nėra buvę atvejo, kad valstybė reguliuotų žmogaus laisvę tam tikrose erdvėse ir būtų užkirstas kelias kam nors. Tai nėra kelias, galimybė, būdas užkirsti kelią bet kokiam piratavimui. Ši sutartis ne tiek užkirs kelią piratavimui, kiek varžys žmogaus galimybes laisvai reikštis internetinėje erdvėje. Tai daugiau pakenks, negu padės. Reikia ieškoti kitų būdų, nes šis būdas nieko neišspręs“, – įsitikinęs panevėžietis.

Vienas dažniausių įvairių viešų akcijų dalyvių Darius Pocevičius aiškino, kad į V.Kudirkos aikštę atėjo norėdamas labai griežtai pasakyti, jog pasaulyje daromos nesąmonės. „Kelios didžiausios korporacijos, įsikūrusios Amerikoje, nori primesti milijardams interneto vartotojų sau naudingus įstatymus. Jos veikia per įvairių šalių Vyriausybes. Tai verslo, šou verslo ir muzikos industrijos korporacijos. Mes ir turėtume pasisakyti, kad mes arba už milijardus, kurie sėdi prie interneto, arba už tas kelias korporacijas“, – pasirinkimą siūlė D.Pocevičius.

Paklaustas, ką mano apie sutartį pasirašiusiųjų teiginius, kad vogti intelektinę nuosavybę yra negerai, jis teigė tam pritariantis, bet manąs, jog intelektinės nuosavybės apsauga yra tik priedanga saugoti savo pelnus. „Tos korporacijos, prisidengdamos įstatymais, didins savo pelną. Daugiau čia nieko nėra. Akivaizdu, kad turėtų vystytis ir knygų industrija, bet tie, kurie neturi pinigų, jie turėtų turėti galimybę įsigyti tą knygą, kuri jau perskaityta daugumos, internete. Negali būti klausimas – arba tas, arba tas. Turi būti ir tas, ir tas“, – tvirtino D.Pocevičius.

Bijo sekimo be teismo leidimo

Judėjimo „Stop ACTA“ atstovas, kalbėjęs protesto mitinge Mindaugas Sidaravičius, teigė, kad mitingas surengtas dėl to, jog ACTA kėsinasi į mūsų konstituciją teisę į privatumą. „Šioje sutartyje yra parašyta, kad galima imtis tam tikrų priemonių, norint sustabdyti bet kokį klastojimą tiek internete, tiek realybėje. Jeigu mane norės sekti, o aš siunčiu laišką, su kažkuo susirašinėju, galės be teismo sprendimo paprašyti interneto tiekėjų mano duomenų“, – tvirtino vyras.

Paklaustas, kaip vertina tai, kad šią sutartį palaiko prezidentė Dalia Grybauskaitė, jis teigė, jog jam tas nepatinka. „Žmonės visame pasaulyje kelia šurmulį, kai kurios šalys sutarties neratifikuoja. Koks šios sutarties tikslas, jeigu ji nieko nekeičia? Tik gausis dar daugiau popierizmo ir tiek“, – aiškino vaikinas.

Esą situaciją komplikuoja tai, kad sutarties nepasirašo šalis, iš kurių atkeliauja daugiausia klastočių. „Rusija ir Kinija ACTA sutarties nepasirašė, tad ką tai pakeis? Tai nebus progresas, o gali būti regresas, nes kai anksčiau nebuvo itin populiarus internetas Lietuvoje, juo nelabai kas naudojosi, visi važiuodavome į turgų pirkti klastočių iš Rusijos. Tai dabar gali būti tas pats – jeigu nebus galima internetu atsisiųsti kažko, tai darys tik turintys tam tikrus kompiuterinius įgūdžius. Jie iš to darys biznį“, – aiškino M.Sidaravičius.

Į mitingą su plakatu atėjęs Lukas tvirtino, kad prieštarauja ACTA sutarčiai. „Mūsų netenkina tai, kad ACTA buvo priimta slapta, kelerius metus Vyriausybės korporacijoms kūrė šį aktą. Taip pat ACTA bando apriboti mūsų privatumą, padaryti policiją iš mūsų interneto paslaugų tiekėjų. Mums tai nepatinka“, – tvirtino Lukas, įsitikinęs, kad tokios akcijos, vykstančios ne tik Lietuvoje, tikrai padės pakeisti situaciją.



Prieštaringos nuomonės

Lietuva ir dar 21 Europos valstybė susitarimą pasirašė praėjusį mėnesį. Kovos su klastojimu prekyboje susitarimo autoriai sako, kad jis leis geriau apsaugoti intelektinę nuosavybę. Pabrėžiama, kad klastotės daro žalą valstybių ekonominei raidai.

Tačiau kritikai teigia, kad siūlomos priemonės kovoti su neteisėtu medžiagos parsisiuntimu iš interneto autorių teisių turėtojams, tarp jų – didelėms korporacij

oms, suteiks pernelyg daug įgaliojimų imtis tokių priemonių, kaip interneto svetainių uždarymas.

Abejonių dėl kai kurių sutarties nuostatų išsakė ir teisingumo ministras Remigijus Šimašius. Pasak jo, klausimų kyla dėl nuostatų, kad interneto paslaugų tiekėjas turi nedelsiant pateikti informaciją, pagal kurią galimas autorių teisių ar prekių ženklų pažeidėjas būtų identifikuojamas ir pašalinamas.

Be to, pasak ministro, susitarimas numato gana griežtas baudžiamąsias sankcijas.

Nuvilnijus pirmajai protestų bangai, kai kurios Europos šalys jau pareiškė, kad neskubės ratifikuoti susitarimo.

Šaltinis: