Žmonės visais laikais norėjo nuspėti ateitį ir įvairiausiais būdais stengėsi tai padaryti – nuo būrimų ir pranašysčių iki moksliškai pagrįstų prognozių.

Amerikietis inžinierius Johnas Elfrethas Watkinsas 1900 metais sudarė dešimties punktų sąrašą, koks, jo nuomone, pasaulis turėtų būti po 100 metų, t.y. 2000-aisiais. Ir, kad ir kaip beprotiškai atrodžiusios anuomet, beveik visos jo prognozės pasitvirtino.

Britų nacionalinis transliuotojas BBC pakvietė žmones išsakyti vizijas, koks pasaulis bus po 100 metų, o šios istorijos įkvėpti futurologai Ianas Pearsonas ir Patrickas Tuckeris, išanalizavę komentarus, sudarė labiausiai tikėtinų prognozių sąrašą.

Taigi, kaip pasaulis atrodys 2112 metais?

1. Žmonės aktyviai „ūkininkaus“ vandenynuose, o vandens fermose bus auginama ne tik žuvis

Tikimybė: 10/10

Po šimtmečio mums reikės išmaitinti 10 milijardų žmonių, tad natūralių gamtos išteklių tikrai neužteks. Paklausa nuolat auga ir ateityje vandens ūkiuose išaugintos žuvies reikės vis daugiau.

Artėjame prie to, kad jūros žoles ir dumblius jau netrukus galėsime naudoti kaip atsinaujinančios energijos šaltinį, o tinkamai apdorojus – netgi kaip pašarą gyvuliams. Be to, tikėtina, kad dumblius genetiškai modifikavus iš jų būtų galima išgauti ir biokurą.

2. Galėsime bendrauti tiesiogiai perduodami mintis

Tikimybė: 10/10

Minčių perdavimas bus toks pat paprastas dalykas, kaip ir kiti smegenų „patobulinimai“. Atrinkti mintis ir susieti jas tiesiogiai su kitomis smegenimis nebus sunkiau, nei kad saugoti informaciją virtualioje erdvėje.

„Dirbtinė telepatija“ kol kas dar atrodo tarsi kažkas iš fantastinio filmo, tačiau jeigu komunikaciją suprantame kaip apsikeitimą elektros signalais, ne vien tik žodžiais, – tai visiškai įmanoma.

3. Modifikuojant DNR ir pritaikant robotų inžinerijos pasiekimus bus sukurti neįtikėtinai protingi ir nemirtingi žmonės.

Tikimybė: 9/10

Labiau tikėtina, kad smegenų veikla bus pagerinta ir jos bus tarpusavyje susietos elektroninėmis priemonėmis, o genetinės modifikacijos padės žymiai prailginti gyvenimo trukmę.

Žmonės galės būti gyvi tol, kol kada nors technologijos pasieks tokį lygį, kai už prieinamą kainą kiekvienas galės įgyti „elektroninį nemirtingumą“ – asmenybę perkelti į dirbtinio intelekto lygį.

4. Galėsime valdyti orus

Tikimybė: 8/10

Jau dabar yra tam tikrų or kontrolės technologijų, padedančių susilpninti tornadus, sukeliančių lietų ir pan., o dėl susirūpinimo klimato kaita daugybė mokslininkų tyrinėja orus ir kasdien yra sužinoma vis daugiau apie tai, kokie procesai juos lemia.

Greičiausiai bus sukurtos priemonės, galinčios valdyti orus esant poreikiui, bet jo nebūtinai bus tokios pigios, kad galėtume naudoti jas nuolat. Tikėtina, kad glėsime numalšinti daugiausiai žalos padarančius stichinius reiškinius tam tikruose regionuosebei iš dalies apsisaugoti nuo tos žalos, kurią žmogus jau padarė klimatui.

5. Antarktida taps „atvira verslui“

Tikimybė: 8/10

Nors Antarktidą, rodos, būtų verta išlaikyti kaip laukinės gamtos kampelį, dėl augančios žmonių populiacijos spaudimas veržtis ir ten augs. Greičiausiai kai kurios plačios teritorijos, pasitelkus naujausias technologijas ir prisitaikius prie klimato sąlygų, bus pradėtos naudoti verslo bei išteklių gavybos tikslais.

Tačiau nereikia pamiršti, kad prieš „užkariaujant“ Antarktidą, žmonėms savo veiklą pirmiausia būtų patogiau plėsti į šiaurę, t.y.  Arkties teritorijos. Jei šis sumanymas pasiteisins, tada ateis ir Antarktidos eilė.

6. Visam pasauliui bendra valiuta

Tikimybė: 8/10

Jau dabar elektroniniu būdu galime atsiskaityti bet kur, ir ši tendencija išliks. Gana tikėtina, kad amžiaus viduryje liks tik kelios regioninės valiutos bei visame pasaulyje priimama elektroninė valiuta, o palaipsniui pirmosios tikriausiai apskritai bus nustotos naudoti ir amžiaus pabaigoje liks tik visiems vienodi elektroniniai pinigai.

7. Visų žmonių smegenys bus sujungtos su kompiuteriais, kad galėtų veikti greičiau ir efektyviau

Tikimybė: 10/10

Kad dauguma žmonių mąstys „kompiuterizuotomis smegenimis“, galime tikėtis jau 2050 m. Apie 2075 m. išsivysčiusiose šalyse daugelis žmonių galės naudotis tam tikras smegenų funkcijas netgi išplečiančiomis  mašinomis, o amžiaus pabaigoje tai bus prieinama praktiškai visiems. Ir šio proceso išvengti vargu ar pavyks: jei kažkas mąsto patobulintomis smegenimis, jūs turite su jais konkuruoti.

8. Mūsų kūnuose veiks nanorobotai, galintys „sutaisyti“ atskiras ląsteles

Tikimybė: 7/10

Kol kas medicininiai nanorobotai egzistuoja tik teoriškai, o nanotechnologijos – daugiausia medžiagų mokslas. Bet ši sritis sparčiai vystoma. Nanorobotai yra viena iš daugelio ateities galimybių, bet kada jie taps tikrove – nelengvas klausimas.

9. Elektros energiją gaminsime vandenilinėse jėgainėse

Tikimybė: 10/10

Tikėtina, kad vandenilines elektrines statysime jau 2045–2500m., o kad tai darysime 2100-aisiais – galima beveik garantuoti. Šią galimybę numato daugelis.

Kada ir kaip pradės veikti pirmosios vandenilinės elektrinės, priklauso nuo kitų energetikos technologijų: kaip bus išplėtota skalūninių dujų gavyba ar pramoninis saulės energijos panaudojimas. Taip pat tikėtina, kad vėjo energijos bus atsisakyta kaip tiesiog nepakankamai efektyvios.

10. Liks tik trys kalbos – anglų, ispanų ir kinų

Tikimybė: 8/10

Išties atrodo, kad žmonija eina šiuo keliu. Kitų kalbų galimybės atrodo gana menkos: mažųjų tautų kalbos nyksta, o didžiųjų reikšmė ir paplitimas auga. Jau dabar susiklosčiusi situacija, kai praktiškai kiekvienas išsilavinęs žmogus moka bent vieną iš šių trijų kalbų. Šimtmetis gali tapti galutiniu terminu.

Šį sąrašą būtų galima tęsti ir tęsti turbūt pabaigos.  Ateities vizijose –  paprastos ir pigios kelionės į kosmosą, kur vykstama tiesiog savaitgaliui, visame pasaulyje pripažįstamos gėjų santuokas, o tradicinę bažnytinę santuoką pakeitusios metinės partnerystės sutartys, kūdikiai, gimstantys vien tik po dirbtinio apvaisinimo ir t.t. Netgi vienintelė jungtinė vyriausybė, valdanti visą pasaulį.

Šaltinis: