|
 Kompanijos „Fortinet“ tyrėjai priėjo išvados, kad kompiuteriniai ir žmogaus virusai turi daug bendro. Pavyzdžiui, kompiuteriniai ir žmogaus virusai elgiasi vienodai: koduoja informaciją. Taip pat DDos ataką galima palyginti su ŽIV – jie abu siekia perkrauti sistemą. Egzistuoja ir kiti pavyzdžiai. ŽIV pažeidžia žmogaus imuninę sistemą, darydama ją pažeidžiamesnę ligoms.
Kompiuterinis virusas W32/Sality naudoja tą pačią strategiją, išvesdamas iš rikiuotės antivirusines programas ir diegdamas kenkėjišką programą ugniasienės nukenksminimui.
Kai kurie biologiniai virusai, pavyzdžiui, gripo virusas, replikacijos metu keičiasi. Analogiškai veikia kompiuteriniai virusai Conficker ir Koobface. Pirmasis, kaip ir gripo virusas, turi „inkubacinį periodą“, kurio metu nerodo aktyvumo sistemoje. Tyrėjai taip pat pažymėjo, kad ir žmonės, ir kompiuteriai apkrečia vienas kitą.
Vienintelis skirtumas tarp biologinių ir kompiuterinių virusų yra tas, kad pastarieji yra kur kas sudėtingesni: jie moka šifruoti duomenis ir apsisaugoti nuo bandymų juos sunaikinti. Jei kas nors įrašytų gripo virusą kompiuterinių kodu, tai failo dydis siektų iki 22 Kb.
„Fortinet“ tyrėjai mano, kad ateityje kompiuteriniai ir biologiniai virusai vis labiau panašės. Ribos tarp biologinių ir kompiuterinių virusų tampa vis mažiau pastebimos. Geras to pavyzdys, širdies stimuliatoriai ir kiti implantai. Kai tik šiuos įrenginius sieja ryšys su išoriniais prietaisais, o tai būtina tam tikrame etape, jie tampa pažeidžiami nuo kompiuterinių virusų.
2002 metais mokslininkai sintezavo poliomielito virusą. Nuo to laiko biotechnologijos labai patobulėjo. Šiandien mokslininkai bene kasdien genetiškai modifikuoja organizmus. Visas kodas sisteminiai DNR saugomas kompiuteryje. Tuo gali pasinaudoti hakeriai.
„Kompiuterinio viruso plitimą kontroliuoti kur kas sunkiau nei, pavyzdžiui, juodligės bakterijas. Biologiniai teroristai gali būti suinteresuoti kompiuterinių virusų naudojimu teroristiniams išpuoliams, o vien nuo šios minties darosi baisu“, - teigia „Fortinet“ atstovas Guillaume Lovet.
Parengė: redakcija
|
Telefonas jau seniai tapo vienu tų įrenginių, be kurio savo dienos neįsivaizduoja milijonai žmonių visame pasaulyje. Visgi, taip pat nesunku pastebėti, kad mūsų telefonai, nors ir dažniausiai saugiai leidžia savo dienas rankinėse ar kišenėse, turi nemažai priešų. Na, o kai kurie iš jų gali pridaryti ypač daug žalos.
Virusas „Adwind“, platinamas šiuo metu gana retu kenkėjiškos programinės įrangos kaip paslaugos formatu, sugebėjo užpulti daugiau nei 440 tūkst. viso pasaulio naudotojų ir organizacijų.
Kalbant apie saugumą internete, 45 metų ir vyresni vartotojai gerokai atsargiau dalijasi informacija nei jaunesni interneto vartotojai, tačiau jiems trūksta žinių atpažinti sukčius ar neišvengiamas grėsmes. Remiantis naujausiu „Kaspersky Lab“ vartotojų nuomonės tyrimu*, 24 metų ir jaunesni vartotojai labiau linkę internete atskleisti asmeninę informaciją ir mažiau rūpinasi apsauga, bet išmano galimas grėsmes ir lengviau jas atpažįsta.
Antivirusinės programos „eScan“ kūrėjai perspėja, kad, kol Sirijos karo pabėgėliai veržiasi į Europą, sukčiai kėsinasi apsukti patiklius skaitytojus, sekančius naujienas ir reportažus šia opia tema. Dar daugiau bandymų pasipelnyti aptinkama neva renkant aukas karo pabėgėliams remti.
Daugiau nei du dešimtmečius lyderiaujančių saugumo sprendimų ESET tyrėjai praneša atradę 
