UAB „Vilniaus troleibusai“ ir AB Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) pranešė pradėjusios vykdyti bendrą projektą „Mobiliojo 4G ryšio technologijos „WiMAX“ panaudojimo viešajame transporte galimybės“.

Penkiolikoje Vilniaus 19 maršruto troleibusų jau veikia nemokama „Wi-Fi“ ryšio zona, dešimtyje troleibusų įrengtos ir vaizdo stebėjimo kameros. Apie tai keleivius įspėja specialūs informaciniai lipdukai. Bandomasis projektas tęsis iki š. m. gruodžio 7 d., teigiama bendrovių pranešime.

„Tobulėjant ryšio technologijoms, vis plačiau galima jas panaudoti visuomenės poreikiams. Mes demonstruojame, kaip važiuojančioje transporto priemonėje įrengus „Wi-Fi“ ryšio zoną, galima naudotis mobiliuoju „WiMAX“ ryšio internetu, ir pateikiame pavyzdį, kaip šį pranašumą galima panaudoti viešajam saugumui užtikrinti“, – aiškino Telecentro techninės plėtros direktorius Gediminas Būdvytis.

Pasak Telecentro atstovų, prie 4G interneto MEZON demonstraciniuose troleibusuose galima jungtis ir kompiuteriais, ir mobiliaisiais telefonais, jeigu įrangoje yra įdiegta „Wi-Fi“ ryšio sąsaja. Šia paslauga nemokamai gali naudotis visi keleiviai, taip pat ir tie, kurie nėra MEZON klientai.

Anot G. Būdvyčio, ketvirtosios kartos mobiliojo ryšio technologija išsiskiria dar tuo, kad ją naudojant galima perduoti itin didelius duomenų srautus, todėl įdiegus šalyje „WiMAX“ ryšio tinklą, idėja realiu laiku perduoti vaizdą iš troleibusų taip pat yra įgyvendinama.

„Dešimtyje troleibusų mes sumontavome vaizdo kameras. Internetu MEZON vaizdas tiesiogiai perduodamas į „Vilniaus troleibusų“ dispečerinę. Be to, troleibuso vairuotojai gali naudotis pagalbos mygtuku, kurį paspaudus akimirksniu užmezgamas garso ryšys su dispečeriu. Pastarasis mato, kas vyksta troleibuse, ir esant poreikiui gali nedelsdamas imtis tikslingai nukreiptų priemonių“, – sakė G. Būdvytis.

Jo teigimu, tokios saugumo priemonės viešajame transporte yra taikomos daugelyje Europos miestų – dar šį mėnesį viešėdamas Amsterdame G. Būdvytis pats tuo įsitikino, važinėdamas tramvajumi.

„Vilniaus troleibusų“ generalinio direktoriaus Vidmanto Striškos nuomone, bandomasis projektas yra įdomus abiem aspektais: tiek galimybe suteikti daugiau patogumo keleiviams, tiek ir galimybe užtikrinti keleivių ir vairuotojo saugumą.

Jis atkreipė dėmesį į tai, kad vaizdo ir garso ryšys, paspaudus pagalbos mygtuką, gali būti užmegztas ne tik su „Vilniaus troleibusų“ dispečeriu, bet ir su policija ar kita pagalbos tarnyba, kurios darbuotojai dar prieš nuvykdami į įvykio vietą gali stebėti ir įvertinti situaciją bei priimti atitinkamus sprendimus.

„Galimybė stebėti vaizdą autobusuose ir troleibusuose turėtų padėti sutramdyti kišenvagius ir agresyviai nusiteikusius asmenis ir taip išvengti incidentų, kurių, deja, dar pasitaiko. Mūsų keleiviai galėtų jaustis iš tiesų saugiai“, – sakė V. Striška.

Anot jo, pasibaigus bandomajam projektui ir įvertinus pateiktų galimybių naudą bei poreikį, bus svarstoma, ar šia patirtimi miestas pasinaudos. Sprendimą priims Vilniaus miesto savivaldybė, kuri yra bendrovės „Vilniaus troleibusai“ steigėja ir akcijų valdytoja, sakoma pranešime.

Vilniaus valdžia yra  pripažinusi, kad viena kamera kainuotų iki 3 tūkst. litų. Kiekvienai transporto priemonei nuolatinė priežiūra kainuotų 30–40 litų per mėnesį. Taigi sumas reikėtų padauginti iš maždaug 500 šiuo metu po Vilnių važinėjančių autobusų ir troleibusų. Tai yra ne pirmas brangus ir gan prieštaringai vertinamas viešojo transporto kokybės tariamo gerinimo projektas, leisiantis dar labiau patuštinti keleivių kišenes.