|
 Vos prasidėjus nepriklausomybei, išvykome į mokslininkų konferenciją. Nuėję į vietos biblioteką, nustebome, kad jos lankytojai, gerbdami autorių teises, nekopijuoja pasiimtų knygų ir vadovėlių. Lietuviams tai dar nebuvo įprasta“, – neseniai savo studentams paskaitoje pasakojo Vilniaus universiteto informacijos ir biotechnologijų etikos dėstytoja doc. Nijolė Radavičienė.
Kopijuodami visą knygą skriaudžia autorius
Mūsų šalies kopijavimo centrai kone kasdien kopijuoja klientų atsineštus kelių šimtų puslapių vadovėlius – svarstant, kokiu būdu apginti autorių teises ir suvaldyti elektroninės erdvės piratus, besidalijančius nelegaliai kopijuotais filmais ar muzikos kūriniais, kyla klausimas: ar už kelis litus nukopijuoti knygos ištrauką yra etiška?
Pasaulinės intelektinės nuosavybės dienos proga Kultūros ministerijos organizuoto konkurso nugalėtoju tapęs Vilniaus universiteto Teisės fakulteto antro kurso studentas Edgaras Cedilinas, atkreipęs dėmesį į informacijos visuomenės iššūkius naudojant autorių teisių saugomus kūrinius bibliotekose, mano, kad tokį paplitusį studentišką įprotį vertinti sudėtinga.
„Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas suteikia teisę asmeniui reprografijos būdu (iš esmės – kopijavimo aparatu) atgaminti straipsnį ar kitą trumpą kūrinį, trumpą jo ištrauką nekomerciniais tikslais. Taigi jei studentas ar mokslininkas kopijuoja straipsnį iš žurnalo asmeniniais tikslais, nesiekdamas gauti komercinės naudos, ir už tai sumoka atlyginimą paslaugas teikiančiam asmeniui, jis naudojasi įstatymo nustatyta autorių teisių išimtimi ir nedaro nieko neteisėto ar blogo moralės požiūriu.
Tačiau, kai studentas atsineša ką tik išleistą 600 puslapių vadovėlį ir jį visą nukopijuoja, pažeidžia autorių teises. Taip pat svarbu, kad už visos knygos kopijavimą jis sumoka kopijavimo paslaugas teikiančiam asmeniui, iš to naudos negauna nei knygos leidėjas, nei autorius“, – teisines ir etines knygų kopijavimo subtilybes aiškino E. Cedilinas.
Etiketą kuria vartotojai
Bibliotekos gali būti vertinamos kaip ypač svarbų vaidmenį atliekantis tarpininkas tarp autorių, leidėjų ir visuomenės, toks jų vaidmuo lemia ypatumus autorių teisių apsaugos sistemoje. Daugeliui bibliotekų atliekant savo funkcijas reikia daryti kūrinių kopijas – vidinio naudojimo tikslais bei teikiant medžiagą visuomenei. Tačiau remiantis tiek autorių teisę reglamentuojančiais teisės aktais, tiek teisės doktrina, tiek papročiais ir gera morale suprantama, jog atgaminti kūrinį yra išimtinė autoriaus teisė.
„Kūrinio panaudojimas mokymo ir mokslinių tyrimų tikslais“ – šiomis išlygomis, įstaigai įvykdžius tam tikrus veiksmus, gali naudotis eiliniai vartotojai. Vis dėlto dauguma kopijavimo centrų yra įvedę savitarnos sistemą, todėl elgesio su pasiskolintu iš bibliotekos kūriniu etiketą kuria patys jo vartotojai. Beje, prieš keletą metų moksleiviams skirtus pratybų sąsiuvinius leidžiančios bendrovės išplatino pranešimą, kuriame perspėjo, kad pratybų sąsiuvinių dauginimas kopijavimo aparatu yra autorių teisių pažeidimas, už kurį numatyta teisinė atsakomybė. Taip pasielgta pastebėjus, kad mokytojai masiškai kopijuoja pratybų užduotis ir dalija jas mokiniams. Tiesa, tuomet buvo sutarta, kad mokymo tikslais daromoms kopijoms derėtų daryti išimtį.
Nenustatyta „trumpos ištraukos“ sąvoka
„Reikia pažymėti, kad studentas moka mokesčius už kūrinių ar jų ištraukų kopijavimą tokias paslaugas teikiančiam asmeniui, kuris autorių teises administruojančiam asmeniui savo ruožtu sumoka nustatyto dydžio atlygį – tam tikrą sumą per metus“, – sakė teisininkas.
Todėl ketinami priimti Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimai, kuriais siūloma kaip kompensaciją autoriams apmokestinti ne tik USB laikmenas, asmeninius kompiuterius, bet ir kopijuoklius, diskutuotini: kopijavimo centrai jau moka mokesčius autoriams. Tik, žinoma, klientų veiksmų nekontroliuoja.
„Kadangi visi kopijavimo aparatais besinaudojantys yra potencialūs kopijavimo paslaugas teikiančiųjų klientai, jie nėra suinteresuoti juos prarasti ir neteikti paslaugų, pavyzdžiui, atsisakyti kopijuoti visą knygą. Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo straipsnį, reguliuojantį reprografijos būdu daromas kopijas, galima apeiti dėl jame nustatytų bendro pobūdžio reikalavimų: nėra nustatyta, koks dydis yra „trumpa ištrauka“, be to, galima visą knygą šviesti „trumpomis ištraukomis“, – įstatymo spragas pastebėjo E. Cedilinas.
Šaltinis:  |
Ne paslaptis, kad vaikų auginimas bei priežiūra kelia ne tik daug džiaugsmo, bet ir tikrai ne vieną iššūkį. Nemažai dėmesio tenka skirti ir tam kad rastumėte atsakymus į klausimus, kaip pakeisti namus ir, kokius sprendimus priimti, kad pavyktų išvengti vaikų traumų. Belieka tik pridurti, kad net ir ši užduotis yra tikrai įveikiama. Taigi, skubame dalintis patarimais, kaip pakeisti namus, kad sumažintumėte traumų tikimybę.
Automobilinė antena
Palia – žuvis, kuri dažnai vadinama kitais vardais. Ji gana didelė, pilnai suaugusios žuvies svoris gali siekti 4-5 kilogramus. Virtuvių šefai ypatingai vertina šią žuvį, nes ji turi puikų skonį, nedidelį kiekį kaulų ir yra išskirtinio rausvo atspalvio, todėl apetitas kyla bevalgant.
Jei į jūsų namus netrukus atvyks naujas augintinis, pirmiausia turėtumėte pasirūpinti saugios erdvės sukūrimu. Jauni gyvūnai yra labai smalsūs, todėl jie gali neatsispirti pagundai paragauti laidų ar kitų nevalgomų daiktų. Judrūs augintiniai gali užkliūti už laidų ir nuversti įvairius elektronikos prietaisus, ir tai gali baigtis ne vien tik dideliais nuostoliais, bet taip pat ir gyvūno sveikatos sutrikdymu. Kad taip nenutiktų, vertėtų pasinaudoti keliais paprastais patarimais.
Apdraskyti baldai – vienas didžiausių kačių augintojų siaubų, tačiau šios problemos tikrai bus galima išvengti, jei pasirūpinsite tinkama draskykle. Dažnas šeimininkas yra pasiryžęs tokiai „įrangai“ skirti tikrai nemažą pinigų sumą, tačiau ne taip ir retai tenka susidurti su viena ta pačia problema: katė vengia galąsti nagus tam 
