Elektroninis paštas ir kiti internetinių pranešimų įrankiai biuruose dirbančius žmones pavertė laboratorinėmis žiurkėmis, desperatiškai ieškančiomis „socialinės sąveikos“ ėdalo, teigia ekspertai.

Didėjantys perteklinės informacijos kiekiai iš kompiuterių ir išmaniųjų telefonų žmonių smegenyse suformuoja „informacinę grūstį“ ir taip užblokuoja žmogaus pastangas mąstyti, teigia buvęs žurnalo „Harvard Business Review“ vyriausiasis redaktorius Nicholas Carras. Pasak ekspertų, dėl šios priežasties nuolat internetinius komunikacijos kanalus naudojantys žmonės linkę refleksyviai reaguoti į „informacinius dirgiklius“ ir paviršutiniškai juos apsvarstyti, nes gilesniems apmąstymams „nepakanka resursų“.

N. Carro argumentai, išdėstyti jo knygoje „Seklumos: kaip internetas veikia mūsų smegenis“, dar labiau sustiprina įrodymus, jog mūsų priklausomybė nuo pasaulinio kompiuterių tinklo, su juo susijusiomis technologijomis bei fragmentiškos informacijos slopina galimybę prasmingai naudoti savo protą, rašo „Telegraph.co.uk“. Pasak N. Carro, elektroninis paštas išnaudoja pagrindinį žmogaus instinktą ieškoti naujos, jo išlikimui svarbios informacijos, todėl daugeliui išsivysto priklausomybė nuo elektroninio pašto laiškų dėžučių.

Buvusio „Harvard Business Review“ vadovo teigimu, natūralūs impulsai, senovėje padėję žmonės susirasti maisto ir išvengti plėšrūnų, dabar verčia mus degraduoti, grįžti atgal į panašią būseną, kurią galima palyginti su laboratorijos narvuose laikomomis žiurkėmis.

Naujausio tyrimo duomenys liudija, kad biurų darbuotojai D. Britanijoje savo el. pašto dėžutes tikrina mažiausiai 30 kartų per valandą. Pasak mokslininkų, kaskart jose radus naujos informacijos mūsų smegenys išskiria dopamino dozę. Tai malonumo pojūtį aktyvuojanti cheminė medžiaga, susijusi su įvairiomis priklausomybėmis.

„Mūsų išmanieji telefonai ir kiti nešiojamieji įrenginiai pavertė mus aukštųjų technologijų laboratorijų žiurkėmis, mintimis spaudančius svirteles tikintis gauti atlygį – šiek tiek socialinio ar intelektinio „maisto“. Skaitmeniniai pranešimai prikausto dėmesį dėl savo neapibrėžtumo – visados egzistuoja tikimybė, kad kažkas svarbaus laukia mūsų gautų laiškų dėžutėje. Ji nustelbia mūsų žinojimą, jog dauguma internetu gaunamų pranešimų yra vieni niekai“, - sakė N. Carras savo interviu žurnalui „Esquire“.

Mokslininkai būgštauja, kad išsklaidytas dėmesys gali pažeisti mąstymo procesą ir mūsų gebėjimą susikoncentruoti, o tai savo ruožtu veda prie iracionalaus elgesio.

„Google“ vykdomasis direktorius Ericas Schmidtas jau anksčiau buvo išreiškęs savo susirūpinimą, kad nuolat prie interneto prijungti komunikacijos įrenginiai gali daryti poveikį mąstymo procesui. Tam pritaria ir N. Carras. Pasak jo, informacijos perteklius, sklindantis iš įvairių ekranų, trukdo jos suvokimą, apsunkina įsiminimo procesą ir vis labiau kliudo gebėjimui mokytis.