QWERTY klaviatūra tapo tokia populiari ir visiems įprasta, kad mažai kas galvoja apie alternatyvas. Tačiau egzistuoja daugybė kitų variantų, tarp jų ir Vašingtono universiteto profesoriaus Augusto Dvorako sukurta simbolių išsidėstymo sistema. Daugybė testų parodė, kad būtent Dvorako klaviatūra leidžia greičiausiai spausdinti lotyniškų simbolių tekstą.

Pirmosios mintys apie naują klaviatūros simbolių išsidėstymą profesoriui kilo, kai jis padėjo studentui rašyti diplominį darbą apie pagrindines spausdinimo klaidas. Kadangi tais laikais spausdinimo mašinėlių populiarumas augo, Dvorakas nusprendė, jog greitai tekstą renkantiems žmonėms būtina nauja optimizuota simbolių išsidėstymo sistema.

Šiandien dominuojančios QWERTY klaviatūros yra kilusios iš pirmųjų komerciškai sėkmingų rašomųjų mašinėlių, kuriose toks simbolių išsidėstymas padėjo minimizuoti svirčių su raidėmis susidūrimą ir įstrigimą siauroje erdvėje prie dažančios juostelės. Tačiau Dvorakas aptiko nemažai šiai klaviatūrai būdingų trūkumų. Jis nustatė, kad daugiau kaip pusė visų simbolių yra renkama viršutinėje eilėje. Be to, didelė dalis simbolių renkama kairiąja, nedominuojančia ranka, o 30% simbolių renkami apatinėje eilutėje, „lėčiausioje“ ir nepatogiausioje.

Dvorakas ir jo svainis Šiaurės Techaso universiteto profesorius Džonas Dilis pradėjo kurti simbolių išsidėstymo sistemą, kuri leistų sumažinti klaidų skaičių ir padidinti spausdinimo greitį. Tam tikslui buvo tyrinėjami žmonių judesiai, sulėtintai peržiūrima spausdinančių žmonių filmuota medžiaga, o taip pat buvo analizuojama anglų kalboje dažniausiai naudojamų simbolių ir jų derinių nustatymui. Kompiuteriai padarytų šį darbą gana paprastu, bet tada tai šį didžiulį darbą atliko žmonės. 1932 metais pasirodė pirmasis Dvorako simbolių išsidėstymo variantas, o 1936 metų gegužės 12 dieną ji buvo užpatentuota.

Dvorako klaviatūra įrodė savo privalumą praktikoje – mokymas spausdinti vykdavo greičiai, o greito spausdinimo rungtynes laimėdavo jo klaviatūrą naudoję žmonės. Naudodama jo klaviatūrą 2005 metais Barbara Blackburn pasiekė teksto rinkimo greičio pasaulio rekordą. Ji 50 minučių spausdino vidutiniškai 150 žodžių per minutę greičių, kartais pagreitėdama iki 212 žodžių per minutę. Įdomu, kad vyresnėse klasėse Barbarai nesisekė mokytis spausdinti QWERTY klaviatūra.

Kodėl gi žinant visus Augusto Dvorako simbolių išsidėstymo sistemos privalumus profesoriaus klaviatūra netapo paklausi, o greičiau egzotiška? Dvorako klaviatūra atsirado Didžiosios depresijos laikotarpiu, kada didžioji dalis verslininkų negalėjo sau leisti investuoti į naujas rašomąsias mašinėles. Vėliau prasidėjo Antrasis pasaulinis karas ir dauguma rašomąsias mašinėles gaminančios bendrovės persiorientavo į šaudmenų gamybą.

Tačiau, pagrindiniu naujos simbolių išsidėstymo sistemos priešu galima laikyti įprotį naudotis mažiau efektinga, tačiau įprastine QWERTY klaviatūra. Vis dėlto Dvorako klaviatūra turi savo gerbėjus, tarp kurių – Stivas Vozniakas, „BitTorrent“ kūrėjas Bremas Koenas ir rašytojas Teri Gudkaindas.