Plastiškumo ir gyvumo robotų judesiams gali suteikti želinės konsistencijos elastingi dirbtiniai raumenys, kuriuos sukūrė Oklendo Bioinžinerijos instituto (Naujoji Zelandija) mokslininkai. Išradimo autoriai dirbtinius raumenis naudojo rotacinę jėgą generuojančiame variklyje, kuriame be dirbtinių raumenų, sumontuota tik keletas mechaninių detalių ir nėra jokių pavarų, krumpliaračių ar guolių.

Želinės konsistencijos raumenims elastiškumo suteikia izoliacinė polimerinė plėvelė, kuri, lyginant su pradiniais matmenimis, geba išsitempti daugiau nei triskart. Kiekvienoje plėvelės pusėje – po sluoksnį elektrai laidžios anglies tepalo (angl. k. - „carbon grease“) masės. Ja paleidus elektros srovę, viena plėvelės puse teka teigiamo krūvio dalelės, kita – negiamo. Abu sluoksniai traukia vienas kitą ir maigo juos skiriančią polimerinę plėvelę – ši, priklausomai nuo to, ar srovė įjungta, susitraukia arba atsipalaiduoja.

Mokslininkų sukonstruotas variklis panašus į dviračio ratą, kuriame vietoj stipinų sumontuoti šešeri tokie raumenys, dirbantys labai koordinuotai ir generuojantys ilgalaikę sukimo jėgą. Naujajame variklyje nėra jokių nejudamų detalių, tad raumens pritaikymo galimybės – gana plačios.

„Dabar bus galima kurti visai kito tipo robotus, - tvirtina Bristolio robotikos laboratorijos vedėjas Chrisas Melhišas (Chris Melhuish). – Dirbtinius raumenis turinčių robotų veiksmai turėtų būti kur kas minkštesni, lengvesni ir kur kas tiksliau atkartos gyvų organizmų judesius be jokių nelanksčių mechaninių komponentų.“ Išradimas gali būti pritaikytas ir medicininio protezavimo srityje.

Konstrukcijos autorius Jeinas Andersonas (Iain Anderson) neslepia, jog tai – ne pirma jo sukurta konstrukcija, kurioje rotacinę jėgą generuoja elektroaktyvūs polimerai.

„Šie polimerai yra nepaprastai tamprūs ir keletą sykių tvirtesni už biologinius analogus“ - pridurė NASA elektroaktyvių medžiagų specialistas Jozefas Baras-Kohenas (Yosef Bar-Cohen).