Ko gero, mažai kas tikėjosi, jog gauti palaiminimą pradėti galingiausių pasaulyje lazerių konstravimą, gali prireikti tiek daug laiko. Šiaip ne taip, persvarsčiusi kai kuriuos finansinio rėmimo niuansus, Europos Komisija (EK) galų gale patvirtino „Extreme Light Infrastructure“ (ELI – „Ekstremali Šviesos Infrastruktūra“) projektą, pagal kurį, iki 2015-ųjų turėtų būti sukonstruoti trys superlazeriai.

Šie lazeriai bus pirmieji pasaulyje, kurių galia bus skaičiuojama eksavatais (kvintilijonais vatų). Tai maždaug milijoną sykių daugiau, nei išspinduliuoja 10 milijardų šimtavačių (100 W) kaitrinių lempučių.

Ateityje bus konstruojamas ir ketvirtasis superlazeris, kurio spindulys bus dukart galingesnis už trijų jo pirmtakų spindulius. Teoriškai, tai būtų galingiausias lazeris, kokį tik įmanoma sukurti, mat lazerių galingumas nėra beribis. Pasirodo, esant pakankamai dideliam energijos kiekiui, šviesą galima materializuoti.

Kai didelės galios lazeris įjungiamas ir fotonai kolosaliu greičiu ima atakuoti elektronus, galima sukurti tam tikrą materiją (sudarytą iš pozitrono ir elektrono porų), kaip kad buvo pademonstruota 1997 m. Stenfordo universitete atlikto eksperimento metu. Tokia pakankamai didele energija pasižyminti gautoji materija, savo ruožtu, gali išspinduliuoti naujus fotonus, judančius taip greitai, jog iš šių susiformuoja dar kita materija. Tokio „kaskadų efekto“ metu generuojama tiek energijos, jog dėl jos pertekliaus gali būti sunaikintas pats lazeris.

Neregėtos technologijos pritaikymo sferų sąrašas – gana netrumpas. Superlazeriai galėtų būti naudojami tiek medicinoje (onkologinių susirgimų diagnostikoje ir klinikoje), tiek likviduojant branduolinės taršos padarinius, tiek vystant technologinę pramonę ir plėtojant nanomokslų bei molekulinės chemijos krypčių tyrimus.

Dėl garbės ir atsakomybės statyti po superlazerį savo teritorijoje kovoja keletas valstybių. Svarbiausias superlazeris, kuris bus naudojamas tyrimų tikslais, turėtų būti statomas Čekijoje, o kiti du – Vengrijoje ir Rumunijoje.