Mokslininkai kuria skraidančias ir plūduriuojančias turbinas, galinčias elektrą gaminti iš aukštuminių vėjų.

Skaičiuojama, kad oro srautuose esanti energija yra 100 kartų didesnė nei per metus suvartojama visame pasaulyje, rašo „Daily Mail“.

Atmosferos mokslininkė Cristina Archer iš Kalifornijos valstijos universiteto tvirtina, kad „nebeliko abejonių“, kad elektros gamybai bus panaudoti aukštuminiai vėjai.

Kai kurios kompanijos prognozuoja savo technologijas rinkai pristatyti dar šio dešimtmečio viduryje, tačiau Fortas Felkeris iš Nacionalinės atsinaujinančios energijos laboratorijos pažymi, kad pramonei dar prireiks dešimtmečio, kad ji galėtų reikšmingai prisidėti tenkinant šalies elektros energijos poreikius. Pavyzdžiui, jokia kompanija dar nepademonstravo, kad turbina ilgesnį laiką gali saugiai skristi be priežiūros.

Aukštuminių vėjų energija yra ten pat, kur žemės vėjų energija buvo 8 dešimtmetyje – susidurianti su abejonėmis, tačiau greitai įrodysianti savo įgyvendinamumą, įsitikinusi Kalifornijoje įsikūrusios kompanijos „Sky WindPowe“, kuriančios „skraidantį elektros generatorių“, atstovė PJ Shepard.

„Tai panašu į pakeitimus, kuriuos teko padaryti, kai broliai Wrightai pradėjo skraidyti lėktuvais“, – sakė ji.

Aukštuminių vėjų masalas yra paprastas. Didesniame aukštyje pučia žymiai stipresni vėjai, mat ten sumažėja trintis su paviršiumi. Kiekvieną kartą, kai vėjo greitis padidėja dvigubai, teoriškai jo turimos energijos kiekis išauga aštuonis kartus.

Stipriausi pasaulyje vėjai cirkuliuoja oro srautuose, maždaug 16 kilometrų aukštyje. Ten vėjo greitis siekia 160 kilometrų per valandą.

Mokslininkai svajoja galiausiai pajungti oro srautus, tačiau kompanijos šiuo metu apsiribota 610 metrų riba, mat didesniam aukščiui jau taikomi sudėtingi aerokosmoso apribojimai. Bostono kompanijos „Altaeros Energies“ įkūrėjas Adamas Reinas tvirtina, kad vėjai 610 metrų aukštyje yra iki 20 kartų stipresni nei tie, kuriuos pasiekia įprasta 100 metrų aukščio turbina.

Aukštuminių vėjų šalininkai teigia, kad mažesnes, lengvesnes turbinas pagaminti ir paleisti bus pigiau nei statyti vėjo malūnus su didžiulėmis mentėmis ir bokštus, kuriuos reikia įgręžti į žemę ar jūros dugną. Sutaupytos lėšos reikš nebrangią energiją. Turbinoms taikantis į didesnius aukščius, jų šalininkai teigia, kad egzistuoja daugybė nuošalių neskraidymo zonų, kur jos netrukdys nei lėktuvams, nei žmonėms.

Tačiau netoliese gyvenantieji turi būti įsitikinę, kad krentančios turbinos jiems nekelia jokio pavojaus, ir įprasti nuolat matyti prie lynų pritvirtintus skraidančius objektus, kuriais energija pasiekia žemę. Aukštuminės turbinos neišvengs ir aplinkosaugininkų abejonių, pavyzdžiui, susijusių su jų poveikiu paukščiams.

Kiekvienos turbinos koncepcijos dar laukia išsamūs patikimumo, tvarumo ir efektyvumo testai, teigia Nacionalinio vėjo technologijų centro direktorius F. Felkeris. Viena didžiausių kliūčių gali būti savarankiškas turbinos veikimas ilgesnį laiko tarpą, kintant oro sąlygoms.

„Turite svarbių priežasčių viršuje būti kuo įmanoma ilgiau. Tačiau ką darysite, kai ateis audra? Ar susigrąžinsite prietaisą? Ar nutupdysite jį? Kaip veiksite tikrovėje?“ – teigė jis.