Bionika žengia į priekį sparčiu tempu. Viena intensyviausiai šią idėja vystančių kompanijų kuria įspūdingai gyvus organizmus imituojančius robotus.

„Biological Learning Network“ (BLN) – tai ambicingas ir įspūdingas kompanijos „Festo“ projektas, kurio rėmuose kai kurie atlikti darbai (pavyzdžiui, skraidantys ir plaukiojantys robotai-medūzos) jau buvo minėti portale technologijos.lt. Tiesa, nuo to meto jau prabėgo nem
ažai laiko, o technologija nestovėjo vienoje vietoje, tad trumpai aptarsime naujausius technologinius pasiekimus.

BLN – robototechnikos projektas, kurio idėjoms įkvėpimo semiamasi iš pačios gamtos. Beje, šis skambus teiginys nėra grynai reklaminis - projekte dirbantys inžinieriai minčių išties „skolinasi“ iš žmogų supančios aplinkos. Specialistai analizuoja techninius sprendimus ir mechanizmus, kuriuos gyvi organizmai, pasitelkę evoliucijos principus, tobulino milijonus; vėliau, remiantis tokios analizės rezultatais, sukuriami dirbtiniai analogai – savotiški dirbtiniai gyvūnai.

Kompanijos „Festo“ atstovų manymu, kiekvieną kartą, kai robototechnika susiduria su būtinybe išspręsti vieną ar kitą konkrečią ir sudėtingą užduotį, optimalus kelias – pasidomėti, kaip su šia problema susidorojo gamta. Kitaip tariant, pritaikyti bionikos (kuri dar kartais vadinama biomimetika) principus. Kai kuriais atvejais, šis kelias yra pats trumpiausias: inžinieriui nereikia ieškoti sprendimo būdų ir netgi nereikia žinoti, kodėl ir kaip konkretus sprendimas veikia. Tą jau „išsiaiškino“ evoliucija, ir žmogui tereikia pasinaudoti jos darbo vaisiais.

Taigi visai tikėtina, jog ateityje mus sups ne ką mažiau gyvūnus primenančių robotų, nei tų, kurie išoriškai primins žmones. Bet kuriuo atveju, tokia mintis nevalingai kyla, peržiūrint kompanijos sukurtą video pristatymą - jame demonstruojami... dramblio straublį imituojančio roboto gebėjimai.

Tai ir yra BLN projekto esmė: apjungti atskirus bioninius sprendimus į vieną vientisą sistemą. Šiuo tikslu kompanija bendradarbiauja su kitais stambiais robototechnikos gamintojais. Kartu su „Festo“ projekte dalyvauja kitos žymios kompanijos, tokios kaip „EvoLogics“ ir „Effekt-Technik“. Pirmoji iš jų specializuojasi plaukiojančių autonominių sistemų srityje ir aktyviai dalyvauja kuriant patį „populiariausią“ BNL robotą-pingviną pavadinimu „AirPenguin“.

Žinoma, bionika pati savaime neužtikrina, kad taip sukurtas robotas bus galingesnis arba greitesnis, lyginant su tradiciniais „pramoniniais“ automatais. Pavyzdžiui, tas pats anksčiau minėtas dramblio straublio formos manipuliatorius vargu ar pralenks savo industrinius konkurentus veiksmų greitaveikos požiūriu.

Tokį efektyvumo „neatitikimą“ galima paaiškinti gan paprastai. Vienas dalykas, kai mes vertiname savo pačių poreikius; kitas dalykas; kitas dalykas yra pačių biologinių organizmų, kurių idėjas mes kopijuojame, poreikiai. Gyvūnai laikui bėgant tobulėjo nuosekliai. Jie adaptavosi prie gyvenimo, prie konkrečios siauros medžiagų srities, prie tam tikro tipo valdančiosios sistemos – tokio tipo, kuriuo mes patys stipriai skiriamės nuo dirbtinių robotų. Tačiau bionika gali užtikrinti kai ką kita – išskirtinį sistemos lankstumą, universalumą ir, tam tikru požiūriu, pastovumą. O bėgant laikui, gali būti, jog bioninės sistemos pralenks tradicines alternatyvas ir pagal kitus parametrus.