Fantastiniuose romanuose aprašytos galimybės netrukus gali tapti realybe – mokslininkai sukūrė telefoną, kuris gali veikti kaip rentgeno aparatas.

Aukštųjų technologijų mikroschemos pagalba telefonų savininkai gali matyti pro sienas, medžius, plastiką ir (nors apie tai nekalbama) pro audinius, pavyzdžiui, drabužius.

Jis niekada nemiega, neserga, nevalgo, niekada nepavargsta, yra nepaperkamas: taigi, visai nesunku suprasti, kodėl P. Korėjos robototechnikos specialistai nusprendė sukurti  robotą, skirtą pakeisti prižiūrėtojus šalies kalėjimuose.

JAV Centrinė žvalgybos valdyba nori žymiai išplėsti akių rainelės skenerių ir kitų biometrinių identifikatorių naudojimą oro uostuose, viešbučiuose, valstybinėse įstaigose, automobilių nuomos punktuose ir kitose operatyviniu požūriu svarbiose vietose.

Paaiškėjo, kad Japonijos kompanija „Brother“ pradėjo kurti papildytos realybės akinius gerokai prieš „Google“ kalbas. „Brother“ šią vasarą pristatys įrenginį pavadinimu „AiRScouter“.

Viename iš „AiRScouter“ stiklų yra įtaisytas permatomas ekranas, kuris akies tinklainėje sukuria 800 x 600 taškų raiškos vaizdą, kuris lygus 16 colių įstrižainės ekrano vaizdui 1 metro atstumu.

Kas sakė, kad popieriaus dienos jau suskaičiuotos? Nedidelis (plika akimi niekaip neįžvelgiamas) patobulinimas – ir pasaulis gali sulaukti kinų išradimo renesanso. Išties netikėta: kaip popierius tuo pat metu gali būti neperšlampantis, antibakterinis, magnetinis ir… vis dar popierius?

Rusijos inžinieriai ir mokslininkai sukūrė robotą androidą, skirtą darbui kosmose, praneša gizmod.ru.

Robotas SAR-400 gali atlikti paprastas užduotis, pavyzdžiui, įsukti varžtus ir apžiūrėti, ar nepažeistas kosminis laivas. Tiesa, dažniausiai jis veikia ne autonomiškai, o identiškai kopijuodamas visus jį valdančio operatoriaus judesius. Žinoma, smulkias ar labai standartines procedūras SAR-400 pajėgs atlikti ir savarankiškai be operatoriaus įsikišimo.

JAV gynybos ministerija užsakė papildytos realybės sistemos „iOptik“ prototipą, išplečiantį regėjimo lauką.

Kompanijos „Innovega“ sukurta sistema leidžia jos nešiotojui matyti prie savęs esančius objektus ir kartu virtualiame ekrane tai, kas vyksta kelių kilometrų atstumų. Įrenginys veikia kartu su specialiais akiniais, iš kurių vaizdas transliuojamas į lęšius.

Japonijos bankas „Ogaki Kyoritsu“ rugsėjį pradės naudoti bankomatus, leisiančius išgryninti pinigus sąskaitos savininko rankos pagalba. Sąskaitos savininkas bus identifikuojamas pagal ranką. Taip pat reikės įvesti kodą ir gimimo metus. Naujo tipo bankomatams jokių plastikinių kortelių nereikės.

Biometriniai skeneriai Japonijos bankuose jau naudojami papildomam klientų identifikavimui, tiesa, gana ribotai.

Norintys kelyje nemokamai naršyti internete, kol kas turi aplenkti traukinių stotį ir rinktis autobusus, kuriuose yra tokia paslauga. Didžiųjų įmonių vadovai skaičiuoja, kad tuo bene daugiausiai pasinaudoja studentai. „Lietuvos geležinkeliai“, kurių naujuose traukiniuose buvo žadama įrengti šią paslaugą, tikina, kad bevielis internetas – dar tik pakeliui į bendrus vagonus. Pasak kalbintų keleivių, pridėtinė vertė dažnai lemia apsisprendimą, kuo važiuoti.Nėra galimybės užtikrinti spartų ryšį

Bendrovė „Pebble Technology“ rugsėjo mėnesį žada pateikti rinkai savo išmaniuosius rankinius laikrodžius „Pebble“, „Bluetooth“ belaidžiu ryšiu sujungtais su „iOS“ ar „Android“ operacinių sistemų valdomais išmaniaisiais telefonais.