Standartizuotos matų sistemos – šiais laikais niekam ne naujiena. Visi žinom, jog atstumas paprastai matuojamas metrais, masė – gramais, laikas – sekundėmis ir t.t. Ir visiems šiems matavimams taikomi specializuoti prietaisai – liniuotės, lazeriniai atstumo matuokliai, svarstyklės, laikrodžiai. Tačiau ką darome, kai po ranka nėra reikiamo matavimo prietaiso, o norisi bent apytiksliai nusakyti dydžio reikšmę?

Turbūt nė nesusimąstydami atliekame tuos pačius veiksmus, kaip ir mūsų protėviai jau daugybę šimtmečių – dydžių nusakymui naudojame „po ranka“ esančius atitikmenis. Tai ypač dažnai būna su ilgio ar atstumo įvertinimu: išskėtę į šoną rankas draugams rodome kokio dydžio žuvį pagavome; meistrui su pirštais aiškiname, jog durys neužsidaro per va tokį sprindį ir pan. Bet kiek tokie „matai“ yra tikslūs?

Turbūt apie bet kokį tikslumą čia kalbėti iš vis sudėtinga. Tuo labiau, jog ir mūsų visų sprindžiai bei rankų mostai yra labai skirtingi. Tą patį suprato ir šia tema susidomėję trys dizaineriai Choi Hyong-Suk, Jung Ji-hye ir Yoo-Jin – jie net sudarė pagrindinių istorijoje išplitusių ilgio matavimo būdų sąrašą. Kaip matyti žemiau esančiame paveikslėlyje, Vakarų ir Rytų pasauliuose atraminiai matavimo taškai kiek skyrėsi, bet esmė išliko ta pati – atstumai tarp rankų, pirštų ar kitų kūno dalių.

Žinoma, tokie matavimai jau žiloje senovėje nebetenkino savo tikslumu. Taip matavimo priemonės tobulėjo – vietoj sunkiai suvienodinamų kūno matmenų imta naudoti labiau pastovius matus – pradžioje tiesiog medžių šakas, vėliau iš jų padarytas liniuotes ir galiausiai XX amžius mums padovanojo daugybę šiuolaikinių matavimo priemonių. Ir nors jų tikslumo daugeliu atveju daugiau nei pakanka, tačiau negi tampysiesi su savimi visus šiuos prietaisus kiekvieną akimirką? Štai todėl dizaineriai iškėlė originalią idėją – galbūt vėl laikas sugrįžti prie kūno matų, tik pasinaudojus šiuolaikine elektronika padidinti tokių matavimų tikslumą?

Galutinė dizainerių idėja tikrai stebinanti paprastumu, funkcionalumu ir praktine nauda. Jie siūlo specialių atstumo matuoklį Smart Finger, kuris būtų sudarytas iš dviejų dalių, kaip antpirščiai užmaunamų ant pirštų. Kuomet matuoklio nereikėtų, dvi dalis susijungtų į vieną ir gauta kapsulė nesunkiai tilptų į kišenę ar tiesiog tarnautų kaip raktų pakabukas.

Matuojant ar demonstruojant atstumus, kiekviena Smart Finger dalis užsimauna ant piršto – mažiems atstumams demonstruoti maunama ant tos pačios rankos pirštų, dideliems – ant skirtingų rankų pirštų. Matuokliai turi skaitmeninę atstumo indikaciją ir labai nesunkiai galima tiksliai pasakyti koks rankų mostas atitinka metrą, o kiek išskėsti pirštai – sprindį ar centimetrą. Žinoma, galima sugalvoti ir dar daugiau funkcionalumo – tai jau projektuotojų ir gamintojų reikalas.