D. Britanijos bendrovės „Plasma Antennas“ išrastos „PSiAN“ technologijos antenos gali sukelti revoliuciją naujos kartos „Wi-Fi“ ir kituose bevielio ryšio tinkluose.

Ši technologija taip pat gali būti panaudota ne tik didelės spartos belaidėms komunikacijoms, bet ir naujiems miniatiūriniams radarams, kurie galėtų būti montuojami automobiliuose, bei naujiems mikrobangų ginklams kurti, skelbia „New Scientist“.

Naujieji išmanieji telefonai ir jiems skirtos interneto paslaugos kelia vis didesnius duomenų pralaidos reikalavimus egzistuojantiems mobiliojo ryšio tinklams. Prie to prisideda ir sparčiai populiarėjantys planšetiniai kompiuteriai, kurių ekranuose galima žiūrėti kokybiškas vaizdo transliacijas bei filmus. Dabartinės kryptinės bevielio ryšio antenos, skleidžiančios aukšto dažnio radijo bangas, reikalauja brangių medžiagų bei preciziško gamybos proceso. Tačiau D. Britanijos bendrovė „Plasma Antennas“ bevielių komunikacijų ateitį regi ryšio sistemose, naudojančiose jos sukurtas plazmines silicio antenas („PSiAN“), kurių gamybos kaštai yra nedideli, nes šis procesas remiasi įprastine silicio lustų gamybos technologija, teigiama pranešime.

„PSiAN“ sudaro tūkstančiai silicio luste esančių diodų. Kai diodas aktyvuojamas, jis maždaug 0,1 milimetro spinduliu ima skleisti elektronų debesėlį – plazmą. Kai elektronų tankis būna pakankamai didelis, kiekvienas toks debesėlis tarsi veidrodis ima atspindėti aukšto dažnio radijo bangas. Pasirinktinai aktyvuojant tam tikrus diodus, galima pakeisti atspindinčio paviršiaus formą, kad ji leistų fokusuoti ir nukreipti tinkama kryptimi radijo bangų pluoštą. Tokia „PSiAN“ antenų pluošto formavimo savybė yra pati svarbiausia norint sukurti supergreitas bevielio ryšio sistemas, nes jos gali fokusuoti aukšto dažnio radijo bangas, kurios naudojant įprastines antenas greitai išsisklaido aplinkoje.

Plazminės antenos gali būti dviejų tipų – puslaidininkinės, arba kietojo kūno, tokios kaip „PSiAN“, arba dujinės, teigiama pranešime. Ir vienos, ir kitos yra tinkamos naudoti didelės spartos radijo ryšio sistemose, tačiau kietojo kūno pagrindu sukurtos antenos yra pranašesnės dėl to, kad jos kompaktiškesnės ir neturi judančių dalių.

Pasak „New Scientist“, plazminės antenos gali tapti naujos kartos superspartaus „Wi-Fi“ ryšio, dar vadinamo „Wi-Gig“, pagrindu. Dabartiniai „Wi-Fi“ tinklai paprastai pasižymi iki 54 Mb/s sparta, tuo tarpu „Wi-Gig“ standartas galėtų užtikrinti nuo 1 iki 7 Gb/s greitį. Jo pakaktų per kelias sekundes parsisiųsti visą TV programą. Tačiau „Wi-Gig“ reikalauja kur kas didesnio dažnio – ne 2,4 GHz, kaip dabartinė „Wi-Fi“ įranga, o net 60 GHz. Tokio dažnio signalai, jei nėra labai sufokusuoti, sparčiai išsklaidomi – tačiau šią problemą įveikia „PSiAN“ antenos.

Teigiama, kad jų skleidžiamos milimetrų ilgio radijo bangos neturėtų kelti jokio pavojaus žmonių sveikatai, nes atitinka šiuo metu egzistuojančius saugumo standartus. Tokios radijo bangos galėtų būti naudojamos ne tik bevielio ryšio įrangoje, bet ir automobiliuose montuojamuose kompaktiškuose eismo radaruose, kurie padėtų vairuotojams išvengti susidūrimo blogo matomumo sąlygomis. Tokių radarų antenos „matytų“ per lietų ir rūką, o ryšiui skirtos plazminės antenos galėtų priiminėti informaciją apie eismo sąlygas ir kelio būklę realiuoju laiku.

Bendrovės „Plasma Antennas“ atstovų teigimu, „PSiAN“ antenos komerciniam naudojimui gali būti parengtos jau po 2 metų.