Šiais laikais mes visi turime tiek daug įvairių skaitmeninių prietaisų: išmaniuosius telefonus, fotoaparatus, Ipodus ir kitus grotuvus. Bet ar kada susimąstėte, kad iki šiol vis dar gana populiarūs muzikos prietaisai – mp3 grotuvai šiemet atšventė savo 15 – tąjį gimtadienį ir per tiek metų vis dar neprarado savo populiarumo?

Laikas bėga greitai ir mums yra tikrai smalsu susipažinti su įdomiais istoriniais faktais apie šį nuostabų išradimą...

Vokietijos įmonė „Fraunhofer-Gesellschaft“, įsikūrusi Hanoverio mieste yra licenzijuotai paskelbta mp3 technologijos išradėja ir Jungtinėse Amerikos Valstijose įgijo patentą už skaitmeninio kodavimo procesą. Šią garbę prisiėmė šie asmenys: Bernhardas Grilis, Karl-Heinzas Brandenburgas, Tomas Sporeris Bernd Kurtenas, Ernstas Eberleinis. Visa tai įvyko 1987 metais, kai Franhoferio instituto Šaltungeno tyrimų centras pradėjo tirti aukštos kokybės mažo bito garso kodavimo projektą, kuris vadinosi „Eureka“, projektas EU147, skaitmeninio garso transliavimas (angl. DAB).

Kalbant apie mp3 grotuvų plėtrą, labiausiai yra minimi dviejų garsių asmenų vardai – Dieteris Seitzeris ir Karl-Heinzas Brandenburgas. Dieteris Seitzeris yra Erlangeno universiteto profesorius, kuris dirbo su kokybišku muzikos perdavimu per standartinę telefono liniją. Na o K. Brandenburgas yra minimas, kaip Mp3 grotuvų „tėvas“. Jis garsus matematikos ir elektronikos specialistas, kuris tyrė muzikos „suspaudimo“ galimybes nuo pat 1977 metų. Įdomu tai, kad apie 1991 metus Mp3 gamybos tikimybė buvo visiškai apmirusi, nes kodavimas per visus bandymus papraščiausiai tinkamai neveikė. Ir tik likus dviems dienoms iki Mp3 grotuvo pristatymo buvo nustatytos kompiliatoriaus klaidos.

Mp3 grotuvai – išties puikūs išradimai, nes jie „suspaudžia“ muziką į nedidelį failą, visiškai neprarandant muzikos kokybiškumo. Mp3 yra dalis MPEG (angl. „Motion Pictures Expert Group“), kas standartiškai rodo vaizdą ir garsą, naudojant „suspaudimo“ metodą. Šiuo standartus nustato Pramonės standartų organizacija (ISO), pradedant 1992 metų MPEG-1 standartu (vaizdo glaudinimo standartas žemų dažnių juostos plotyje). Vėliau atsirado MPEG-2 standartas, kuris yra pakankamai gerai naudojamas su DVD technologija.

Taigi, chronologinė Mp3 grotuvų istorija būtų tokia:

* 1987 metai – Fraunhoferio institutas Vokietijoje pradėjo mokslinius tyrimus kodiniu pavadinimu „Eureka“ projektas EU147, skaitmeninis garso transliavimas.

* 1988 metų Sausis – MPEG buvo įkurta, kaip tarptautinė standartizacijos organizacija/tarptautinės elektronikos komisija – ISO.

* 1989 metų Balandis – Fraunhoferis gavo Vokietijos Mp3 patentą.

* 1992 metai – Fraunhoferio institutas ir profesorius Dieteris Seitzeris integravo garso kodavimo algoritmą į MPEG-1.

* 1993 metais buvo paskelbti MPEG-1 standartai.

* 1994 metais sukurtas MPEG-2 ir dar po metų pristatytas.

* 1996 metų Lapkričio 26 dieną JAV išduoda Mp3 patentą.

* 1998 Rugsėjis – Fraunhoferio institutas pradėjo įgyvendinti savo patentų teises. Licenzijavimo mokestį Fraunhoferiui turėjo mokėti visi Mp3 kodavimo įrenginių, trumpintuvų ir dekoderių kūrėjai.

* 1999 metų Vasaris – įrašų kompanija „SubPop“pirmoji pradėjo platinti muzikos takelius į Mp3 grotuvus.

* 1999 metai – pasirodė pirmieji nešiojami Mp3 grotuvai.

Ką dar verta žinoti apie Mp3 grotuvus?

1. Be duomenų apimties sumažinimo, skaitmeniniai garso signalai paprastai susideda iš 16 bitų mėginių, kurių norma yra dvigubai didesnė nei faktinis garso pralaidumas (pavyzdžiui, 44,1 Khz kompaktinis diskas). Todėl Mp3 formatas yra žymiai geresnis ir kokybiškesnis nei CD.

2. Du studentai: Justinas Frankelis ir Dmitrijus Boldyveris perkėlė AMP į „Windows“ sistemą ir tokiu būdu buvo sukurtas „Winamp“ grotuvas, kuris tapo nemokamu Mp3 muzikos grotuvu. O tai tik dar labiau padidino Mp3 sėkmę. Nėra jokių licenzijos mokesčių, norint naudotis Mp3 grotuvu.