Rinkos tyrimų bendrovė „GfK CR Baltic“  pranešė pradėjusi taikyti naują reklamos efektyvumo tyrimo metodą, pagrįstą žmogaus akies sekimu – „Eye Tracker“ („Akies seklys“). Didžiausiu objektyvumu pagrįstu tyrimu gaunama tokia statistinė informacija, kuri nepasiekiama kitais tyrimų metodais, nes paaiškina spontaninį žmogaus elgesį ir emocijas, teigiama bendrovės pranešime.

Pasak „GfK CR Baltic“ atstovų, žmogaus akies judesio sekimas ir analizė dar visai neseniai buvo mokslinė fantastika. Tačiau prieš penkerius metus pasaulyje pradėtas taikyti „Akies seklio“ metodas. Jis suteikė galimybę ne tik fiksuoti, kaip juda žmogaus akis, bet ir analizuoti, į ką žmogus atkreipia dėmesį ir į ką jis reaguoja, stebėdamas tam tikrus vaizdus ar daiktus.

„Kai žmogus mato netikėtai besikeičiančius vaizdus ar stebi išdėstytus daiktus ekrane, savo spontaninių akies judesių jis suvaldyti negali, – pasakoja „GfK CR Baltic“ Lietuvos padalinio vadovas Andrius Norkevičius.– Todėl naudojant šią technologiją fiksuojama tai, kas pastebima šimtųjų sekundės dalių tikslumu.“

Tyrimui naudojamas prietaisas, imituojantis prekybos vietą, arba ekranas, kuriame rodomi tiriami vaizdiniai: maketai, videoklipai ir pan. Specialiais jutikliais fiksuojamas žmogaus žvilgsnis, o programinė įranga detaliai išanalizuoja, ką žmogus pastebėjo pirmiausia, kaip ilgai jis sutelkė žvilgsnį, stebėdamas tam tikras detales.

Skelbiama, kad per kitus tyrimus, kai žmogus pats atsakinėja į pateiktus klausimus ar diskutuoja apie tiriamas reklamos priemones, rezultatų tikslumas sumažėja, nes jis atsako apmastęs ir neretai interpretuodamas, vadovaudamasis savo patirtimi ar žiniomis.

„Akies seklio“ metodas suteikia kitais tyrimais nepasiekiamą papildomą statistinę informaciją. Tai kokybinių tyrimų įžvalgos, tačiau statistiškai patikimos kaip ir iš kiekybinės apklausos, – teigia A. Norkevičius. – Tokio tyrimo duomenys naudojami planuojant didelę reklamos kampaniją, keičiant logotipą ar net kuriant naują produktą“, – pasakoja A. Norkevičius.

„Akies seklio“ metodas jau taikomas tiriant komunikacijos kanalų – televizijos, spaudos ar interneto – konkretaus reklamos turinio efektyvumą, reklamos juose atpažinimą. Be to, jį galima naudoti tiriant interneto portalų turinį, produktų, jų pakuočių prekybos vietose pastebimumą ir suvokimą, sakoma pranešime.