Kol vieni tik dejuoja, kaip viskas blogai mūsų šalyje ir nieko nedaro, kiti su savo sugalvotais ir Lietuvoje pagamintais produktais neabejoja rasiantys nišą pasaulinėje rinkoje. Verslumo ugdymo projekto START konkurse „Verslo taurė“ laimėję broliai Tomas ir Justas Lenkauskai savo idėją „Akvariumų apšvietimo sistemos“ realizuoti ketina jau kitąmet.

Jei pavyks, klaipėdiečiai broliai pirmąsias iš LED šviesos diodų pagamintų šviestuvų jūriniams akvariumams partijas finansuos iš savų lėšų, jei pritrūks – ims paskolą. Jie neabejoja, kad pirkėjų apie 700 litų kainuojantiems gaminiams tikrai atsiras: „platusis internetas, jūrinių akvariumų forumai“.

Nors, palyginti su standartiniu akvariumų apšvietimu, LED šviestuvai yra brangūs, tačiau turi labai daug privalumų: yra ilgaamžiai, užsidega ir užgęsta tolygiai - „kaip teka ir leidžiasi saulė gamtoje“, galima keisti jų spalvą.

Su savo gaminiu Klaipėdos universiteto studentai pirkėjams pasiūlys tarpinį variantą tarp gerų, bet labai brangių ir sąlyginai pigių, bet nekokybiškų LED apšvietimo sistemų.

Informatikos inžinerijos ir gamybos inžinerijos studijas baigęs Tomas Lenkauskas šiuo metu yra transporto inžinerijos doktorantas. Jo brolis Justas yra baigęs laivo inžineriją, o dabar studijuoja pramonės inžineriją ir inovacijų gamybą.

– Kaip gimė idėja kurti apšvietimą akvariumams?, – paklausėme T.Lenkausko.

– Brolis labiau domisi akvariumais. Jis kurį laiką dirbo Jūrų muziejuje su pačiais akvariumais, tad jo žinios pakankamai geros.

Idėja kilo kai namie kažkaip reikėjo apšviesti akvariumą. Tuomet išsiaiškinome, kokie blogi yra pasirinkimai – arba labai brangu, arba nelabai kokybiška. Teko kažką patiems galvoti. Tuomet atėjo mintis, kad galbūt yra daugiau žmonių, kuriems reikės to paties. Manau, kad mūsų apšvietimo sistemoms atsiras pirkėjų. Brolis žino, ką reikia padaryti, aš žinau kaip reikia padaryti.

– Papasakokite apie pačią apšvietimo sistema?

– Bus naudojami šviesos diodų LED moduliai, lietuviškai – šviestukai. Privalumų, palyginti su standartiniu apšvietimu, jie turi daug – ilgaamžiškumas, mažesnis dydis, nemažas spalvų pasirinkimas, universalesnis valdymas, nes standartines lempas galima tik įjungti ir išjungti, nelabai galima reguliuoti šviesumą.

Šviestukų iš esmės keisti niekada nereikia – 100 tūkst. darbo valandų, t.y. apie 7 metai nepertraukiamo darbo. O jei skaičiuoti, kad dieną nereikia šviesti, tuomet gaunasi jau apie 15 metų.

– Kaip žuvys reaguoja į LED apšvietimą?

– Žuvys gerai reaguoja. Joms dar geriau, nes šviestukai įsijungia ir išsijungia tolygiai, taip pat kaip ir gamtoje saulė teka ir leidžiasi lėtai. Šviesa neatsiranda ir neišnyksta iš karto, kaip būna su standartiniu apšvietimu.

Kita svarbus dalykas, šviečiant į vandenį, šviesą reikia kreipti labai siauru kampu, nes dideliu kampu skleidžiama šviesa tiesiog atsispindi nuo vandens paviršiaus ir nepanaudojama tikslingai, todėl tai yra didžiulis LED privalumas.

Kol kas turime tik prototipą, galutinio produkto dar nėra. Reikia dar įdiegti valdymą, sukurti gražų dizainą, kad žmonėms patiktų.

Jau bandėme šviesti į vandenį, viskas tvarkoje. Nors atrodo, kad liumenų, kuriais matuojama šviesa, yra tiek pat, bet akivaizdžiai matosi, kad geriau šviečia, palyginti su standartiniu apšvietimu.

– Pasaulyje daug konkurentų?

– Taip, pasaulyje analogų yra. Yra du pagrindiniai tokio apšvietimo tipai – labai prabangūs ir, sąlyginai, labai pigūs. Mes stengsimės taikyti kuo daugiau prabangiojo tipo komponentų, bet už nedidelę kainą. Toks tarpinis variantas – bus brangesnis už pigiausius variantus, bet funkcijų daugiau.

Gamykliniai apšvietimai yra tikrai brangūs. O jūriniams akvariumams tokių apšvietimų apskritai turbūt nėra, visi – rankų darbo. Mūsų projektas ir yra labiausiai orientuotas į jūrinius akvariumus, nes gėlavandeniams akvariumams skirtos apšvietimo sistemos yra nebrangios, kainuoja apie 100-150 litų. Jos gaminamos Lenkijoje. Atrodo labai nekaip, bet funkciją atlieka.

Mūsų apšvietimo sistema bus universali. Jei standartinio apšvietimo dangtis yra, pavyzdžiui, metro ilgio, jo daugiau niekur kitur nepritaikysi. Mūsų gaminai bus kabinami kaip atskiri šviestuvai.

Priklausomai nuo akvariumo dydžio, reikalingas skirtingas šviestuvų kiekis. Nors dar nepaleidome į prekybą, planuojame, kad 60 vatų šviestuvas kainuos apie 700 litų. Standartiniam 150 litrų akvariumui reikėtų tokių dviejų. Galbūt užtektų ir vieno, jeigu gyvūnija nėra labai lepi.

– Idėja popieriuje atrodo gražiai, o kaip ją ketinate realiai realizuoti?

– Labai dėkinga, kad Klaipėdos universitete yra 3D spausdintuvas. Todėl daug detalių prototipui bus galima atsispausdinti ir išbandyti, kaip jis veikia, kaip reaguoja į šviesos diodų skleidžiamą šilumą.

Aušinimo sistema – standartinės dalys, reikia tiesiog pirkti, dažyti ir dėti. O dalį tarp korpuso ir šviestukų reikės gamintis patiems. Manau, kad pavyks bendradarbiauti su žmogumi iš Klaipėdos universiteto, kuris taip pat dalyvavo START projekte ir pristatė savo šaunią idėją. Jis yra elektrikas.

Visi komponentai šviestuvui jau yra, tik reikia juos gražiai sudėti į vieną visumą ir surasti, kas gamins serijiniu būdu, nes mes kol kas galime tai daryti tik vienetiniu būdu.

– Gamybą ketinate patys kontroliuoti ar perleisti kitiems?

– Mes nenorėtume perleisti gamybos niekam kitam. Norime, kad gamyba vyktų Lietuvoje ir ją kontroliuotume mes. Iš užsienio siūsimės tik kai kuriuos komponentus, tokius, kaip šviesos diodai, kurie yra masiškai gaminami visam pasauliui Kinijoje. Taip pat - jiems skirtą optiką.

Dar šviestuvams reikalingi standartiniai elektronikos elementai – plokštės, radiatorius. Plokštės bus savos gamybos. Šviestuvo apačią ir laikiklį surinksime iš esamų komponentų. Maitinimo šaltinis bus iš užsienio, nes tai yra standartiniai vandeniui atsparūs gaminiai, kuriai pasitiki visas pasaulis.

– Projekto realizavimui reikia pinigų. Iš kur jų gausite?

– Į pirmuosius gaminius bus investuojamos savos lėšos, nes tai nėra labai dideli pinigai. Jei reikės daryti serijinę gamybą, žiūrėsime, ar pakaks savų lėšų. Tikiuosi, kad pakaks, jei ne, teks imti paskolą. Pirmos serijos bus gaminamos tikrai iš savų lėšų. Serijos bus mažos – 10-20 šviestuvų.

– Sukurti gerą produktą neužtenka. Reikia jam surasti pirkėją. Ar jau žinote, kas pirks jūsų gaminius?

– Pirkėją žinome. Kur jį rasti, taip pat žinome – platusis internetas, jūrinių akvariumų forumai. Jūrinius akvariumus turintys žmonės dažniausiai labai jais domisi, skaito ir seka naujienas. Dauguma apšvietimų tokiems akvariumams yra rankų darbo. Žmonės patys pasidaro, ko jiems reikia.

Mūsų privalumas, kad nors šviestuvas ir bus gamyklinis, t.y. gražiai atrodys, bus išbandytas, jį bus galima modifikuoti: keisti diodų spalvas ir jų optiką – šviesos įėjimo į vandenį kampą. Didesnių, gilesnių akvariumų galbūt norės siauresniu kampu šviesti, mažesnių – norės, kad būtų apšviesta plačiau.

2011 metų pabaigoje startavusiame ir dvejus metus trukęs studentų verslumo ugdymo projektas START apjungė penkias šalies aukštąsias mokyklas bei mokslo ir technologijų parkus. Jo dalyviai ne tik gauna daug naudingų finansinių, rinkodaros, ekonominių žinių, bet ir varžosi dėl itin viliojančio prizo – savo verslo idėjos realizavimo.

APIE START

2011 metų pabaigoje prasidėjęs START apjungė penkias šalies aukštąsias mokyklas bei mokslo ir technologijų parkus. Projekte dalyvavę 125 studentai gavo daug naudingų finansinių, rinkodaros, ekonominių žinių, o konkurso „Verslo taurė“ nugalėtojai vyks praktinio mokomojo vizito į Suomijos Aalto universiteto Smulkiojo verslo centrą.

START dalyvavo KTU regioninis mokslo parkas (RMP), Kauno technologijos universitetas (KTU), Kauno aukštųjų ir informacinių technologijų parkas (KAITP), Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), KMTP, Klaipėdos universitetas (KU), Visorių informacinių technologijų parkas (VITP), Vilniaus kolegija (VK), Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) Mokslo ir technologijų parkas ir Kauno regiono smulkių ir vidutinių verslininkų asociacija.