Bijote, kad vaistai gali pakenkti jūsų organizmui, ir dėl to jų negeriate? Šio motyvo ateityje teks atsisakyti, nes gydytojai galės sužinoti, ar jūs laikėtes paskirtų nurodymų, ar ne. Šiuo tikslu tikimasi panaudoti JAV mokslininkų sukurtą „protingą“ tabletę, į kurią įmontuotas mikrolustas ir mažytė antena, skirta duomenims perduoti belaidžiu būdu.

„Antenna Pill“ pavadintas išradimas – mažytė piliulė, esanti permatomoje kapsulėje. Ją sukūrė Floridos universiteto mokslininkai. Kapsulės padengtos plonyčiais sidabro nanodalelių takeliais, o jų viduje yra integruotas mikrolustas. Šie sidabro takeliai iš tiesų yra mikrolusto antena, per kurią įtaisas komunikuoja su specialiu imtuvu, kuris laikomas paciento kišenėje.  „Kai tabletė patenka į organizmą ir ištirpsta, mikrolustas pasiunčia signalą į gydytojo mobilųjį telefoną arba kompiuterį, pranešdamas, kad pacientas vaistus išgėrė nustatytu laiku“, – sakė žurnalistams vienas iš naujovės kūrėjų, Floridos universiteto kompiuterių inžinerijos profesorius Rizwanas Bashirullahas.

O kas atsitiks, kai mikrolustas pateks į skrandį? Kol kas „protinga“ piliulė buvo bandoma tik su anatominiais modeliais. Mokslininkai stengėsi nustatyti, per kiek laiko ji ištirpsta organizme. Paaiškėjo, kad kapsulės danga yra suskaidoma virškinimo metu, tačiau palieka nedidelį sidabro druskų pėdsaką. Tai – tų pačių plonyčių sidabro gijų antenos likučiai. Sidabro kiekis netgi mažesnis už tą, kuris pakliūva į organizmą kartu su stikline išgerto vandens.

Klinikinėmis sąlygomis „protinga“ piliulė dar nebuvo bandoma. Kai kurie skeptikai išradimą kritikuoja teigdami, jog piliulės su tokiais mikrosiųstuvais gali būti panaudojamos žmonėms šnipinėti. Įdomu ir tai, jog šis išradimas nėra pirmas tokio tipo įtaisas - dar prieš pusantrų metų buvome publikavę naujieną apie tai, kad kompanija „Philips“ pristatė savo „protingosios“ piliulės versiją „iPill“, tačiau klinikinių tyrimų rezultatų rinka kol kas nesulaukė. Tačiau bet kuriuo atveju prototipai jau egzistuoja, ir visai tikėtina, jog ateityje gydysimės elektroninėmis tabletėmis ir kraujagyslėmis „ropojančiais“ nanorobotais.