ES uždraudus 100 W ir galingesnes kaitrines elektros lemputes, jų alternatyvas – energiją efektyviai naudojančias liuminescencines lempas – netrukus gali pakeisti dar pranašesnės. JAV bendrovė „Vu1“ jas vadina ateities lemputėmis.

Kompaktiškos fluorescencinės elektros lemputės (CLF), savo privalumais ir Briuselio biurokratų įvestais įprastinių lempučių draudimais vis sparčiau besiskinančios kelią į rinką, gali sulaukti rimto konkurento. Sietle (JAV) įsikūrusi bendrovė „Vu1“ pranešė sukūrusi naujo tipo elektros lemputę, kuri esą ateityje pakeis CLF ir šviesos diodų lempas.

JAV mokslininkai ir inžinieriai išrado vadinamosios elektronų stimuliuojamos liuminescencijos (ESL, electron stimulated luminescence) technologijos šviesos šaltinius, kurie sukelia švytėjimą nukreipdami elektronų srautus į fosforo sluoksnį, skelbia „Physorg.com“. Pasak „Vu1“ atstovų, šios lemputės veikia panašiai, kaip televizorių kineskopai. ESL šviesos šaltinių technologija esą pasižymi visa eile pranašumų, tarp jų – tolygiu elektronų pasiskirstymu, energijos vartojimo efektyvumu, fosforo sluoksnio šviesos kokybe ir mažesniais gamybos kaštais.

„ESL technologija remiasi tolygiais elektronų „purškimo“ srautais, kurie labai ilgą laiką gali apšviesti didelį plotą efektyviai vartodami elektros energiją“, - teigiama pranešime.

Naujo tipo lemputes išradę bendrovės specialistai tvirtina, kad ESL pavyko įveikti kai kuriuos CLF ir šviesos diodų, kurie ilgainiui pakeis kaitrines lemputes, trūkumus.

Pats didžiausias kompaktiškų fluorescencinių lempučių trūkumas esą yra tas, kad jose naudojamas gyvsidabris. Kiekvienoje CFL lemputėje yra apie 5 miligramai šio sveikatai ir aplinkai pavojingo metalo. Jei tokios lemputės nebus tinkamai perdirbtos ar suduš, gyvsidabris pateks į orą ar žemę. Be to, nemažai kaitrines lemputes į CFL pakeitusių vartotojų skundžiasi, kad energiją taupančių lempų šviesa yra šalta ir ne tokia maloni, kaip kaitrinių, šviečiančių „minkščiau“ ir „šilčiau“.

Šviesos diodus naudojančiose lempose, tiesa, nėra gyvsidabrio ir kitų pavojingų medžiagų. Jos gali tarnauti iki 50 000 valandų, tačiau dėl šilumos sklaidymo reikalavimų jų gamyba yra brangesnė, nei kitų tipų lempučių. Apskaičiuota, kad mažmeninė buitinių elektros lempučių su šviesios diodais kaina JAV siektų maždaug po 40 dolerių už kiekvieną.

Tuo tarpu ESL lemputės, kuriose taip pat nėra žalingų medžiagų, turėtų kainuoti apie 20 dolerių – tiek, kiek dabar kainuoja reostato valdymo galimybę turinčios reflektorinės CFL lempos. Kaip ir kompaktiškos fluorescencinės elektros lemputės, ESL lempos naudoja 65 proc. mažiau energijos, nei kaitrinės, o jų eksploatavimo laikas siekia iki 6 000 valandų. Dar vienas svarbus ESL lempučių privalumas – šiltesnė spalvos temperatūra. Jų šviesa primena kaitrinių lempučių švytėjimą. Be to, ESL lempos įsijungia žaibiškai, o šviesos stiprumą galima reguliuoti pagal pageidavimą.

„Ateities“ lemputes „Vu1“ planuoja pradėti gaminti iki šių metų pabaigos ir tikisi iki kitų metų vidurio pateikti jas masinei rinkai. Šiame vaizdo siužete galima pamatyti, kaip veikia ESL technologijos lemputės.