Ateities vizijas IBM skelbia dar nuo 1980-ųjų. Anksčiau prognozės aprėpdavo dešimtmetį, tačiau technologijų vystymosi tempas spartėja, tad pasikeitė ir vizijų skelbimo strategija.

Nuo 2006-ųjų kiekvienų metų pabaigoje IBM skelbia ataskaitą, pavadintą „Next 5 in 5“. Joje – penkios su technologijų pažanga susijusios prognozės, kurios turėtų išsipildyti per artimiausius penkerius metus. Dauguma jų yra abstrakčios, tačiau remiasi tuo, kas turi tvirtus pamatus ir yra aktyviai tyrinėjama.

Deja, prisimenant tai, ką IBM prognozavo 2006 ir 2007 m. pabaigoje (kitaip sakant, kas turėjo išsipildyti pernai ir šiemet), tenka nusivilti – įgyvendinta tik dalis žadėtų inovacijų. O ir tos nėra plačiai naudojamos.

Mintis skaitantys telefonai

Labiausiai intriguojanti 2006-ųjų ateities vizija buvo mintis skaitantys mobilieji telefonai. Jei šią viziją interpretuosime pažodžiui, tenka pripažinti, kad tokios technologijos dar nėra išrastos. Ar bent neišvydo dienos šviesos ir slepiasi kokios nors laboratorijos užkampyje.

Dabar IBM atstovai teisinasi viziją tik skambiai pavadinę – iš tiesų žadėta, kad „telefonai žinos, kada jūs keliaujate namo ar užtrukote susitikime“.

Dabartinės sistemos, naudodamos GPS ar mobiliojo ryšio pastočių signalus (jei žmogus yra pastate) gali pakankamai tiksliai nustatyti jo buvimo vietą. O išmaniuosius telefonus galima nustatyti taip, kad pasikeitus buvimo vietai (tarkime, pajudėjus iš darbo link namų) jie pakeistų skambėjimo garsą. Arba tam tikrais atvejais (pavyzdžiui, užsibuvus darbe ar užvažiavus į parduotuvę) išsiųstų žinutę, tarkime, antrajai pusei.

Sutapimas ar ne, bet praėjusių metų pabaigoje paskelbtose IBM prognozėse vėl žadama, kad po penkerių metų turėsime mintis skaitančius kompiuterius ir išmaniuosius telefonus. Tik šįkart jau patikslinama, kad įrenginiai galės skaityti smegenų elektrinį aktyvumą, taigi paskambinti galėsime vien apie tai pagalvoję, o kompiuteriai supras komandas iš tam tikrų smegenų sričių veiklos suaktyvėjimų. Et, dar penkeri metai laukimo...

Trimatis internetas

Pasaulį apėmusi 3D manija vizionieriams pakišo mintį: internetas turėtų dar labiau supanašėti su tikrove, o dabartinė „plokščia“ tekstų ir vaizdų erdvė virs trimate teritorija, kurios naršymas bus tarsi pasivaikščiojimas po prekybos centrą. IBM tikėjosi, kad 3D bus aktyviai naudojamas ne tik žaidimams, bet ir, pavyzdžiui, virtualiuose knygynuose.

Žaidimai šioje srityje, žinoma, gerokai pasistūmėjo į priekį. Tačiau visa kita taip ir liko moksline fantastika.

Kas žino, gal kada nors tai taps realybe, ir galėsime „Facebook“ draugams spausti ranką, o po „eBay“ klaidžiosime lyg kokiame „Akropolyje“?

Gyvas vertimas

Ko gero, nerastume futuristo, kuris nebūtų prognozavęs ateityje atsirasiant gyvo kalbos vertimo įrenginiams ar programoms. Prieš penkerius metus tą žadėjo ir IBM. Deja, iki šiol sukurti tik iš dalies patikimi kompiuteriniai teksto vertėjai, o gyvą kalbą galintys versti įrenginiai vis dar tobulinimo fazėje.

Tiesa, pastaraisiais metais postūmių šioje srityje būta. Antai „Microsoft“ neseniai pademonstravo jos tyrimų padalinyje kuriamą programą, kuri ne tik paverčia kalbą tekstu, jį išverčia, bet ir įgarsina imituodama šnekančiojo balsą. Programa jau valdo 26 kalbas, taigi visai realu, kad artimiausiais metais jau turėsime kažką apčiuopiamo.

Nuotolinė sveikatos patikra

Sveikatos apsaugai visuomet buvo ir bus skiriama itin daug dėmesio – su šia sritimi susijusios prognozės nuolat minimos IBM vizijose. Ne išimtis ir 2006-ieji: tuomet skelbta, kad po penkerių metų sveikatos apsauga taps prieinama visame pasaulyje, gydytojai galės ne tik apžiūrėti, bet ir gydyti pacientus nuotoliniu būdu.

Iš tiesų dabar visa tai jau yra įmanoma: specialūs davikliai gali stebėti žmogaus fizinę būklę ir perduoti informaciją net kitame pasaulio gale esantiems medikams, o žmonių nuotoliniu būdu valdomi robotai jau atliko ne vieną operaciją.

Tačiau IBM taip pat prognozavo, kad žmonėms namuose bus atliekami virtualūs sveikatos patikrinimai. Deja, eiliniams mirtingiesiems tai dar toli gražu netapo kasdienybe.

Nanotechnologijos

Molekulių ar net atomų dydžio technologijos padės spręsti aplinkosaugos problemas, prognozavo IBM. Ir neprašovė.

Antai pernai IBM ir Stanfordo universiteto mokslininkai sukūrė chemines formules, kurios palengvintų plastikinių butelių perdirbimą pakartotiniam panaudojimui. Kasmet pasaulyje išmetama per 13 mlrd. plastikinių butelių, taigi ši inovacija itin svarbi aplinkosaugos požiūriu.Tai – tik vienas pavyzdys iš daugelio. Į nanotechnologijų tyrimus investuojami milžiniški pinigai, jos skverbiasi ir į kitas sritis – sveikatos apsaugą, elektroniką ir kt. Nenuostabu, kad šioje srityje yra apčiuopiamų rezultatų.

Pažadai šiems metams

2007 m. pabaigoje IBM prognozavo, kad po penkmečio (taigi, iki šių metų pabaigos) sulauksime tokios technologinės pažangos:

• Bus paprasta išlikti draugišku gamtai ir tuo pačiu taupyti pinigus, pavyzdžiui, elektrą ir šildymą bus galima užprogramuoti pagal poreikius; aktyviau naudosime vėjo, saulės ir kitus atsinaujinančius energijos šaltinius.

• Kardinaliai keisis vairavimo įgūdžiai: automobilių avarijų bus galima išvengti, kadangi mašinose įdiegtos sistemos „jaus“ kitas mašinas ar kliūtis kelyje; taip pat jos įspės apie spūstį kelyje bei nukreips į mažiau užkimštas gatves.

• Jūsų mobilusis telefonas atstos piniginę, bilietus, durų raktą, banką, padės apsipirkti, susigaudyti svečioje šalyje ir dar daugiau.

• Gydytojai galės kur kas tiksliau nustatyti ligas ir jas gydyti, remdamiesi šimtų tūkstančių kitų pacientų patirtimi.

• Žinosime, ką valgome – pirkdami maistą vien jį nuskenavę galėsime viską apie jį sužinoti, pavyzdžiui, kur obuolys buvo užaugintas, kada nuskintas, kaip atgabentas į prekybos vietą ir kiek laiko išgulėjo lentynoje.

Šaltinis: