Ateitis priklauso nuo to, kas įvyko iki šiol ir kas vyksta šiuo metu. Ši taisyklė galioja ir internetui – tai, kokį jį matysime po kelerių ar keliolikos metų, priklauso nuo šiuo metu vystomų technologijų bei žmonių galvose besisukančių idėjų.

Ką galvoja koks nors savo talento dar neatskleidęs genijus ir koks tinklalapis ateityje taps itin populiariu tikrai neatsakysiu – kol kas neišvysčiau gebėjimo skaityti kitų žmonių mintis.

Tačiau interneto technologijų tobulinimo kontūrai jau ryškėja, o tai leidžia pabandyti įsivaizduoti ateities tinklalapių galimybes.

Interneto tėvu vadinamas vienas iš Interneto protokolo išradėjų Vintonas Cerfas, kuris šiuo metu yra „Google“ viceprezidentas, viename savo interviu išvardino tris pagrindinius aspektus, link ko eina internetas. Pirma – mobilumas, t.y. naršymas išmaniaisiais telefonais, nešiojamaisiais kompiuteriais ir kitais mobiliais įrenginiais, bet kur ir bet kada. Antra – didesnis greitis, gyvybiškai būtina sąlyga internetui bei jo galimybėms augti. Trečia – pačių vartotojų kontroliuojama reklama. O kas gali geriau numatyti gaminio ateitį, jei ne jo išradėjas?

Tačiau tobulėjimui būtinos technologijos. Na taip, ir dabar galime naršyti bet kur ir bet kada; ir dabar turime gana greitą interneto ryšį; ir dabar galime rinktis sudominusią reklamą (tiesa, tenka pripažinti, ne visada – pasitaiko itin įkyrių, pirštais nerodysiu).

Visgi mobiliaisiais telefonais vis dar negalime pasiekti viso turinio internete, tinklalapiai kraunami lėtai.

Iš dalies dėl to kalta tinklalapių struktūra: naudojami įvairūs įskiepiai, prastas suderinamumas, taip pat naršyklių „iškodavimo“ skirtumai ir t.t.

Ateitis priklauso HTML5

Todėl jau nuo 2004 metų yra kuriamas bei tobulinamas naujas interneto tinklalapių atvaizdavimui skirtos hiperteksto kalbos standartas HTML5.

Šią kalbą kuria ir standartizuoja vadinamasis „W3 konsorciumas“, naujausia jo patvirtinta versija yra HTML4.01.

Kitaip nei ankstesnės HTML versijos, HTML5 ne tik smarkiai praplečiamos galimybės, bet ir itin tiksliai aprašomos žymėjimo gairės, nepaliekant vietos interpretacijai. Tai leistų naršyklėms vienodai atvaizduoti tinklalapius, nepriklausomai nuo jose paliktų programuotojų klaidų ar netikslumų.

HTML5 juodraštis buvo patvirtintas 2008 metais. Tikėtasi, kad iki šių metų pabaigos ji bus patvirtinta kaip „kandidatė į rekomenduojamas“ (priešpaskutinė stadija), tačiau kalba tobulinama iki šiol. Dabar svarstoma, kad „kandidate“ ji galėtų tapti 2012 metais, o galutinai patvirtinta po dar 10 metų ar vėliau.

Kas toje HTLM5 tokio įspūdingo? Svarbiausi patobulinimai – galimybė tinklalapyje „įsiūti“ vaizdą ar garsą, įvairias interaktyvias priemones bei daugybę naujų efektų, galimybių.

Taip, vaizdo ir garso įrašai, programos ar žaidimai jau seniai gali būti „įskiepyti“ į tinklalapius, tačiau tik panaudojant „trečiųjų šalių“ įskiepius (angl. plug-ins), tokius kaip „Adobe Flash“ leistuvas, „Microsoft Silverlight“, „Google Gears“ ir kt.

Pavyzdžiui, populiarioji vaizdo įrašų svetainė YouTube.com naudoja „Afobe Flash“. Tačiau šis įskiepis dažnai sulaukia kritikos dėl prasto suderinamumo, patikimumo, duomenų suspaudimo ir kitų trūkumų.

Itin dažnai jį kritikuoja „Apple“, kuri atsisako diegti „Flash“ į savo mobiliuosius įrenginius „iPhone“ bei „iPad“.

Ši kompanija, kaip ir kiti telefonų gamintojai („Nokia“), naršyklių kūrėjai („Firefox“, „Opera“, „Chrome“) bei interneto gigantai („Google“), yra itin suinteresuoti HTML5 vystymu, ir nemažai į tai investuoja.

Platesnės galimybės

HTML5 visus įskiepius ne tik pakeistų, bet ir juos papildytų. Pavyzdžiui, vaizdo įrašus galima didinti, mažinti ar pasukti žiūrėjimo metu, nepatiriant kokybės nuostolių. Be to, įrašas transliuojamas tokia kokybe, kokią leidžia interneto greitis, taip išvengiant laukimo juos „kraunant“ (angl. buffer).

Ši kalba taip pat leistų kurti trimates paveikslėlių peržiūros programas, įvairius judančius vaizdinius elementus, su kuriais naršytojai galėtų elgtis interaktyviai – juos aktyvuoti ar išjungti, perkelti, judinti po visą puslapį, „išmesti“... Viskas priklauso nuo programuotojų fantazijos. Beje, HTML5 leistų kurti žaidimus tiesiai naršyklėje, nenaudojant jokių „Flash“.

Atsižvelgiant į tai, kad ši kalba pradėta vystyti vos prieš 6 metus, o ją galutinai užbaigti numatoma tik po gero dešimtmečio, pradžia atrodo išties įspūdinga. Beje, dalį HTML5 elementų interneto naršyklių kūrėjai pamažu perima dar vystymo stadijoje tam, kad tinklalapių kūrėjai galėtų patys išbandyti bei įvertinti galimybes, trūkumus, išsakyti pastebėjimus.

Daugybę mėgėjų bei profesionalų kurtų eksperimentinių HTML5 puslapių, kuriuose demonstruojamos šios kalbos galimybės, galite rasti adresais ChromeExperiments.com, Apple.com/html5, HtmlStack.com. Kad juos peržiūrėtumėte reikės „Chrome“, „Safari“, „Firefox“ arba „Opera“ interneto naršyklės (sklandžiausiai veikia su „Chrome“ ir „Safari“). „Youtube“ jau veikia bandomosios HTML5 vaizdo transliacijos, tačiau kol kas ši funkcija siūloma tik labiau patyrusiems naršytojams. Plačiau – Youtube.com/html5.

Tiesa, nepaisant HTML5 tobulėjimo, „Adobe Flash“ už šią kalbą vis dar yra tikslesnė ir greitesnė – vaizdo elementų atvaizdavimo greitis skiriasi 2-4 kartus.

Kaip galėtų atrodyti ateities tinklalapiai, paliksiu jūsų vaizduotei. Aš gi labiausiai laukiu, kol galėsiu „išmesti“ iš puslapių įkyriausias reklamas. Gal tai paskatins reklamų kūrėjus bent kiek pagalvoti apie anapus ekrano sėdinčius žmones ir sukurti kažką originalaus, o ne lįsti į eterį, nors neturi ką pasakyti...

Siūlome pažiūrėti kelis vaizdo įrašus, kuriuose demonstruojamos HTML5 galimybės:



Šaltinis: