Šiandien matydami animacinį serialą „Futurama“ ar kitus ateitį vaizduojančius filmus ir serialus, nesistebime šiais, galinčiais tapti realybe, vaizdais. Pastarieji dešimtmečiai visiems mums buvo lemtingi, bandant suvokti žmogaus santykį su gamta, aplinka ir technologijomis. XXI-asis amžius mums tapo draugiškas: nebe industrinis, o skatinantis kurti darnų ir suderintą technikos, pramonės, verslo ir žmogaus įprasto gyvenimo pasaulį.

Šios vizijos – nėra tik gražūs žodžiai; į atskiras grupes šiandienos problemomis ir ateities perspektyvomis besiburiantys žmonės kuria planus, kuriuos pamažu įgyvendina.

Technologijos.lt domėjosi, kokios elektromobilių verslo Lietuvoje perspektyvos. O gal tai tik graži svajonė? Apie tai ir dar daugiau kalbamės su Lietuvos elektromobilių asociacijos (LEA) valdybos pirmininku Laurynu Jokužiu.

Lietuvos elektromobilių asociacija įkurta pernai liepą, kokiu tikslu ir kodėl ji įkurta ne šiais ar dar kitais metais?

Pernai surinkome daugiau nei 10 elektromobilių entuziastų, su kuriais kartu norėjome vykdyti įvairius projektus, o kad bendradarbiavimas būtų gerai organizuotas – įkūrėme asociaciją.

Šių metų pradžioje technologijos.lt rašė tai, kad aukštųjų technologijų įmonė „Elinta“ sukūrė elektromobilį. O vasaros pradžioje šalia Kauno rajono savivaldybės pastato įrengta elektromobilių įkrovimo stotelė. Ar galime teigti, kad šie metai elektromobiliams Lietuvoje – perversmo laikotarpis? Juk iki šiol apie šią naujovę kalbėta tik kaip apie tolimą ateitį.

Jeigu tai galime vadinti perversmo metais – tai labai šaunu, nes tai reiškia kad LEA vienas iš pirminių tikslų jau pasiektas. Tikrasis perversmas bus, kai bent 10 proc. automobilių bus varomi elektra.

Praėjusį mėnesį Lietuvoje pasirodė pirmasis gamyklinis elektromobilis „Tazzari Zero“. O Klaipėdos miesto meras pasiūlė elektromobilių vairuotojams leisti už ekologinės transporto priemonės stovėjimą mokamose aikštelėse nemokėti – atleisti nuo rinkliavos. Kaip manote, ar šios pastangos populiarinti Lietuvoje elektromobilius neprasilenkia su esama tikrove – daugelis vis dar renkasi neekologišką, tradiciniu kuru varomą, transportą?

Būtent dėl to ir reikia tokių politinių sprendimų, kurie paskatintų miestiečius daugiau naudoti elektromobilius. Panašios lengvatos jau yra taikomos kitose Europos šalyse, kaip Švedija, Norvegija, Danija, Ispanija, Vokietija ir pan.

Kodėl lietuviai neskuba įsigyti elektromobilių?

Naudojimasis elektromobiliu atsiperka tik po 5-7 metų, tuo tarpu Norvegijoje – per 2-3 metus dėl taikomų kompensacijų ir privilegijų, tokių kaip nemokamas parkavimas, įkrovimas, įvažiavimas į miesto centrą ir pan. Mūsų asociacija šiuo metu ir dirba su valdžios institucijomis, kad tokios lengvatos įsigaliotų ir Lietuvoje.

Jau minėto į Lietuvą atkeliavusio elektromobilio kaina nuo 88 iki 110 tūkst. litų. Ne ką prastesnį, tačiau iš naftos gaminamu kuru varomą, automobilį galima įsigyti už dvigubai mažesnę kainą. Ar tai reiškia, kad bent jau artimiausius 10 metų elektromobiliais Lietuvoje važinės tik didžiausias pajamas gaunantieji?

Elektromobilio didžiąją dalį kainos sudaro akumuliatoriai, kurių kainos per paskutinius 2 metus krito 60 proc. Kaip kainos keisis toliau, sunku prognozuoti, bet gali būti, kad po 10 metų elektromobilis bus kur kas pigesnis už vidaus degimo varikliais varomus automobilius. Kadangi jis yra kur kas paprastesnis.

Kuo elektromobiliai pranašesni ir patrauklesni už įprastus automobilius?

Tyliai važiuoja, neteršia aplinkos, iš namų visada išvažiuoji „pilnu baku“, labai smagu žiūrėti į kylančias kuro kainas degalinėse, – šypsosi pašnekovas.

Kuo Lietuvos rinkai galėtų būti naudingi elektromobiliai?

Elektromobiliai gali būti įkraunami iš atsinaujinančių elektros energijos šaltinių – Lietuva būtų mažiau priklausoma nuo naftos ir rusiškų dujų kainų.

Sugrįžkime kiek atgal: kokia elektromobilių pasaulinė istorija ir atsiradimo priežastys? Ar jos išliko tokios pačios ir šiandien?

Pirmieji elektromobiliai buvo gaminami daugiau kaip prieš 100 metų. Bet jie buvo populiaresni, pigesni ir paprastesni už vidaus degimo varikliais varomus automobilius. Tačiau vykstant I-ajam pasauliniam karui, vidaus degimo varikliai buvo ištobulinti ir elektromobiliai kuriam laikui buvo pamiršti. Dabar pastarieji vėl grįžta į gatves dėl ekologijos ir noro būti nepriklausomiems nuo naftos.

Ar pritariate Susisiekimo ministro E. Masiulio liepos 12 d. vykusioje elektromobilių situacijos Lietuvoje aptarimui skirtoje konferencijoje pasakytai nuomonei, kad elektromobilių gamyba mūsų šalyje galėtų prasidėti 2020 m.? Kodėl taip manote?

Šiandien jau galime perdaryti praktiškai bet kokį automobilį į elektromobilį. Perkant automobilių kėbulus be variklių, į juos montuojant tą pačią įrangą – jau būtų gamyba. Taigi tai gali įvykti kur kas greičiau nei 2020-aisiais.

Lietuvoje elektromobilių gamyba būtų nuostolinga, nes mūsų šalies rinka per maža, o ką jau kalbėti apie aukštas pačių elektromobilių kainas.

Gamyba nebūtų nuostolinga, nes tokiu atveju jos tiesiog niekas neorganizuotų. Gaminant ar perdarant automobilius Lietuvoje, žiūrime bent jau į visos Europos rinką.

Pakalbėkime apie praktiškus dalykus. Elektromobilių Lietuvoje perspektyvos miglotos, nes jų kaina didelė, įkrovimo stotelių skaičius per mažas, o gedimo atveju netgi nepavyktų greitai rasti meistro.

Visi taip kalbėjo apie kompiuterius, mobiliuosius telefonus, tačiau neprabėgo nei 10 metų ir viskas neįtikėtinai pasikeitė. Elektromobiliui įkrauti užtenka paprasto elektros lizdo garaže – taigi kiekvienas, net neturėdamas elektromobilio, jau turi įkrovimo „stotelę“ namuose. Gedimo atveju, jau šiandien Lietuvoje yra servisų, kurie pataisytų bet kokį elektromobilį. Jei kyla problemų, serviso kontaktų galima kreiptis ir į Lietuvos elektromobilių asociaciją.

Anksčiau naujove vadinti tokie įprasti ir kasdieniai dabartinio mūsų gyvenimo buities daiktai, kaip elektriniai virduliai ar mikrobangų krosnelės, panašu, kad taps sendaikčiais. O jau netolimoje ateityje pastarųjų garbingą vietą užims elektromobiliai. Elektra varomus automobilius neabejotinai pirmiausi įsigis gamtos mylėtojai ir visuotiniu atšilimu susirūpinę mokslininkai. O šiomis dienomis Lietuvos vartotojus gal ir bauginanti naujovė, nespėjus nė pajusti, taps mūsų mylima transporto priemone.

Šaltinis: