Lietuvoje supratimas apie „debesies“ technologijų panaudojimą yra gana siauras. Apie tai arba nieko nežinoma, arba suprantama, kad „debesis“ yra skirtas 20 GB saugojimui internete nemokamai ar naudojimasis „Google Docs“. Labiau „apsiskaitę“ ir IT naujienomis besidomintys žmonės dar galėtų kažką papasakoti apie vidinius įmonių socialinius tinklus ir projektų valdymą, naudojantis įrankiais internete. Viskas. Pabaiga. Tuo tarpu, pasaulyje vyksta tam tikri procesai, apie kuriuos dar negreitai sužinosime.

Vienas tokių procesų yra „debesies“ paslaugų kūrėjų konkurencija su „Apple“ kompiuteriams išleidžiama programine įranga. „iBook Author“ yra speciali programa, leidžianti susimaketuoti el. knygas ir jas konvertuoti norimais formatais - ePub, HTML, PDF. Už tai, kad knygos parduodamos Apple parduotuvėje prašomas „kuklus“ užmokestis - 30 proc. nuo pardavimų. Atsiranda ir alternatyvūs produktai, kaip „Inkling Habitat“, „Kitaboo“ ir „RSuite Cloud“. Tiesa, jie kol kas neprilygsta „iBook Author“ programai savo grafika ir galimybėmis. Tačiau, tai tik laiko klausimas, kuomet kažkas pasiūlys labai gražios ir paprastos grafikos sprendimą, galintį nukonkuruoti programinę įrangą, o tuo pačiu ir šiek tiek įžūloką „Apple“ elektroninės leidybos strategiją.

El. knygų leidyba „debesyje“ prasidėjo jau seniau, kai tik atsirado elektroninės knygos formatas ePub. Gudrūs programuotojai iš karto rado būdų, kaip paprastą „Word“  arba PDF dokumentus paversti ePUB formatu, naudojantis „debesies“ technologijomis paremtais konvertavimo įrankiais. Tokiu būdu, bet kuris referatas, mokslinis darbas, instrukcija ar net grožinės literatūros kūrinys galėjo būti per kelias minutes paverstas elektroninės knygos formatu, kad vėliau būtų dedamas į „Amazon.com“ ir pardavinėjamas gaunant kiek kuklesnį procentą nuo pardavimų. Pats„Amazon.com“ savo rašytojams ir leidėjams pasiūlė konvertavimo įrankį, tačiau jis ne visiškai atitiko tai, ką siūlo kol kas nenukonkuruota „iBook Author“ programa.

Tiesa, „iBook Author“ turi ir kitų konkurentų, kurių dauguma yra mokamos programos, tačiau jos galimybės yra be galo didelės, ypač, jeigu kalbama apie interaktyvių knygų leidybą. Dažniausiai interaktyvios knygos yra mokomojo pobūdžio. Tokios knygos pateikia iliustraciją ir jos dalis apipina paaiškinamaisiais tekstais. Taigi, tai nėra puslapis po puslapio skaitymas, o labiau panašėja į interaktyvų interneto tinklapį. Edukacinių knygų leidyba yra labai jauna rinka, tačiau su tobulėjančiomis skaityklėmis ji netrukus taps milžiniška. Šioje rinkoje suksis ne tik privatūs, bet ir įvairių valstybinių institucijų pinigai, nes tokių knygų užsakovai bus bent 100 pasaulio šalių švietimo organizacijos. Įšokti į šį traukinį pabandė ir „Widescript“, kuri pristatė savo el. knygų leidybos platformą.

Kiekvieną mėnesį elektroninių knygų leidybos rinka vis auga, todėl ir bibliotekos jau ieško sprendimų, kurie leistų jų lankytojams skaityti tokias knygas. El. knygos, kitaip nei popierinės, negali paskolinti, nes tai yra laikoma piratavimu. Todėl reikalingi tam tikri įrankiai, leidžiantys ne pelno siekiančioms institucijoms leisti neribotai naudotis el. knygos privalumais. Štai, pasaulinė prezentacijų sprendimų lyderė „3M“ dar pernai žengė kelis žingsnius į priekį ir pristatė savo naują produktą „3M™ Cloud Library“. Tai, įvairiems terminalams, bevieliams mobiliesiems įrenginiams su lietimui jautriu ekranu pritaikyta programa, leidžianti ne tik skaityti knygą „debesyje“, bet ir pasižymėti pastabas, dalintis su kitais skaitytojais ir t.t. Kada Vilniaus ar Kauno universitetai turės tokias galimybes?

Kalbant apie Lietuvą, tai klausimas apie universitetus ir el. knygų skaityklas „debesyje“ skamba gana nerealiai. Tiesa, lietuviai yra technologijoms labai imlūs žmonės. Pavyzdžiui, jeigu JAV ir Jungtinėje Karalystėje el. knygas vis dar skaito specialiomis skaityklėmis su elektroniniu rašalu, lietuviai, tai daro naudodamiesi „iPad“ ar kitu planšetiniu kompiuteriu. Mes peršokome vieną etapą, nes su planšetiniais kompiuteriais yra siejama el. knygų ateitis, ypač, interaktyviųjų, o gal net ir su pridėtinės realybės (angl. augmented reality) sprendimais. Tiesiog, planšetinių kompiuterių nėra tiek daug, kad el. knygų skaitymas taptų masiniu jaunimo reiškiniu.  

Jeigu pasirodė, kad šiame straipsnyje kalbama mokslinės fantastikos tema, sveikiname - domėtis „debesies“ technologijomis pradėjote nuo ateities dalykų, kurie gal po 2 ar 5 metų ateis į Lietuvą. Tikimės, kad šias žinias panaudosite tinkamai.

Šaltinis: