Turbūt daugeliui mūsų yra tekę girdėti terminą biometrija. Dažniausiai jis asocijuojasi su koviniais veiksmo filmais ar bent jau tolima ateitimi. Tačiau tik nedidelė saujelė žmonių žino, kad biometrinės technologijos jau yra plačiai taikomos ir mūsų kasdieniame gyvenime.

Kas yra biometrija?

Biometrija nėra mums įprastas informacinių technologijų (IT) produktas, kurį mes galime taikyti vos nusipirkę. Šią paslaugą teikiančios įmonės tam tikra prasme yra lyg IT „statybininkai“, kurie turėdami tinkamus įrankius žino, kaip pastatyti jums reikalingą namą, rašoma pranešime spaudai.

Biometrija yra kompleksinis IT sprendimas, kuris naudojamas siekiant identifikuoti asmenį. Taikant šią technologiją, asmuo atpažįstamas remiantis unikaliomis jo kūno savybėmis – skanuojant piršto atspaudą, akių rainelę ar net visą veidą.

Tad biometrija, jei tam yra poreikis, gali būti pritaikyta bet kurioje srityje. Natūralu, jog XXI amžiaus pradžioje, susidūrus su terorizmo grėsme, biometrijos sprendimai pirmiausia buvo pritaikyti oro uostuose bei muitinėse. Jeigu neseniai lankėtės Didžiojoje Britanijoje, greičiausiai matėte, kad yra dvi galimybės užsiregistruoti pasų kontrolės punkte – parodyti asmens dokumentą arba nuskanuoti akies rainelės duomenis. Pastarasis IT sprendimas turi dvejopą naudą. Visų pirma, užtikrina didesnį saugumą, nes sumažėja asmens tapatybės dokumentų pasisavinimo bei klastojimo atvejų, o antra – tai praktiška. Pamiršęs ar praradęs dokumentą asmuo vis tiek bus identifikuojamas ir galės tęsti kelionę.

Tačiau tai tik nedidelė dalis biometrijos sprendimų, kurie jau taikomi kasdieniniame visuomenės gyvenime.

Biometrijos taikymas versle

Šiuo metu biometrijos taikymas yra pastebimai pažengęs į priekį. Kiekvienoje įstaigoje, biure ar prekybos centre yra vaizdo kamerų, kuriomis galima fiksuoti ir identifikuoti žmones. Pritaikant biometrijos sprendimus suformuojamas vadinamasis „tunelis“ prie įėjimų į pastatus, kuriuo einant nuskaitomas asmens veidas ar akių rainelė. Šiais laikais akies rainelės nuskaitymas yra labai pažengęs ir pastebimai skiriasi nuo to, kokį matome filmuose. Žmogui nebereikia priglausti akies prie specialaus įrenginio ir laukti keliasdešimt sekundžių kol rainelė bus nuskaityta, dabar tai trunka tik apie 1,5 sekundės.

Tai ypač padeda spręsti su saugumu susijusias problemas įvairiose įstaigose bei bendrovėse. Didžiųjų prekybos centrų apsaugos darbuotojai, sėdėdami prie daugybės ekranų, fiziškai negali kontroliuoti visų asmenų judėjimo, be to, yra įvairūs subjektyvūs faktoriai, tokie kaip nuovargis, alkis, žmogaus nuotaikos ir jo psichologinė būsena.

Pasitelkiant biometrijos technologijas galima sukurti sistemą, kuri atpažintų anksčiau nusikaltusius ar grėsmę keliančius asmenis ir apie jų buvimą įspėtų apsaugos darbuotojus. Tai efektyvi nusikalstamumą mažinanti priemonė.

Biometrijos sprendimai ypač aktualūs bankininkystės sektoriuje. Bankai, taikantys šią IT priemonę,  gali efektyviau užtikrinti darbuotojų, savo klientų bei jų pinigų saugumą. Akivaizdu, kad šiais laikais vagys sugalvoja įvairiausių būdų, kaip pasisavinti mokėjimų kortelių duomenis – nuskaito magnetinę juostą, išvilioja PIN kodą ir t.t. Tad piršto atspaudo nuskaitymas pasitarnauja siekiant užtikrinti didesnį bankomatų saugumą. Juk piršto antspaudo nepamesi, o jo duomenis pasisavinti kur kas sunkiau. Kita vertus, atsisakyti įvairių kortelių patogiau ir pačiam klientui, nes išvengiama situacijų, kai kortelės yra pamirštamos namuose, nebereikia mokėti už kiekvienos kortelės išdavimą, administravimą ir kitas paslaugas.

Tarptautinės IT bendrovės „DPA Lietuva“ vadovo Lauryno Truncės įsitikinimu, atsiskaitymo kortelės iš esmės yra pasenusi technologija. Vakarų valstybėse atsiskaityti kai kuriose parduotuvėse ar restoranuose jau galima naudojant biometrines technologijas.

Pavyzdžiui, kai kuriuose Vokietijos prekybos centruose yra įdiegti pirštų atspaudų atpažinimo prietaisai bei duomenų bazė, kurioje saugomi asmenų biometriniai duomenys. „Pirkėjas, savanoriškai sutikęs, kad jo biometriniai duomenys būtų įtraukti į duomenų bazę, atsiskaityti gali tiesiog savo piršto atspaudu. Sukurtoje duomenų bazėje jo biometriniams duomenims suteikiamas tam tikras algoritmas, kuris susiejamas su pirkėjo mokėjimo kortelės ar sąskaitos numeriu banke, iš kurios pirkimo metu tiesiog nuskaitoma atitinkama suma“, – paaiškino L.Truncė.

Saugu ir patogu

Šiuo metu ypač aktualūs biometrijos sprendimai, kurie efektyviau bei saugiau užtikrina į pastatus patenkančių asmenų kontrolę. Tokie sprendimai dažnai atsiperka ir pasiteisina ten, kur yra didesnis žmonių srautas. Štai kaimyninėje Latvijoje, Agenskalnio (Rygos apskritis) miesto vidurinės mokyklos bendruomenė susidūrė su vagiliavimo problema. Mokytojai ir mokyklos personalas suprato, kad negali stebėti visų žmonių, kurie patenka į pastatą ar iš jo išeina, dėl to nusprendė sugriežtinti į mokyklą patenkančių asmenų kontrolę. Pirmiausia buvo svarstoma įdiegti elektroninių kortelių nuskaitymo įrangą, tačiau šios minties buvo atsisakyta dėl to, kad ji neefektyvi. Visų pirma, kortelės brangiai kainuoja, o jomis turi būti aprūpinti ne tik mokiniai, bet ir jų tėvai, mokytojai bei visas mokyklos personalas. Antra, kortelės dažnai pametamos arba pamirštamos. Ir trečia, svetima kortele gali pasinaudoti pašaliniai asmenys. Dėl išvardintų priežasčių apsunkinama ir mokinių lankomumo kontrolė.

Tarptautinė IT bendrovė „DPA“ pasiūlė asmenis, patenkančius į mokyklos teritoriją, kontroliuoti skanuojant jų pirštų atspaudus. „Šis biometrijos sprendimas išsprendžia daugumą nepatogumų, susijusių su elektroninėmis kortelėmis. Jis užtikrina daug saugesnį ir efektyvesnį moksleivio identifikavimą bei leidžia žymiai efektyviau kontroliuoti mokinių lankomumą. Pritaikius šią technologiją švietimo įstaigose, moksleiviai ateidami į mokyklą turėtų užsiregistruoti, o išeidami išsiregistruoti. Taip būtų galima kontroliuoti mokinių lankomumą, o visi duomenys būtų centralizuotai kaupiami sukurtoje mokinių bazėje ar patektų į elektroninį dienyną. Informaciją apie moksleivio pamokų lankomumą galėtų matyti tėvai, socialinės tarnybos bei kitos mokinių lankomumu suinteresuotos institucijos“, – teigia L.Truncė.

Visuomenėje girdima nuomonių, kad biometrija paremti sprendimai nėra saugūs, tačiau L.Truncė su tuo nesutinka. Anot jo, vis dar gajus mitas, neva skanuojant piršto atspaudą padaroma jo nuotrauka ir vėliau galima turimą atvaizdą panaudoti piktiems kėslams. „Tai netiesa. Nuskaitomi tik tam tikri piršto aspaudo taškai ir jie yra užkoduojami. Bandant juos atkuoduoti, piršto atspaudo atkurti neįmanoma“, – sako „DPA Lietuva“ vadovas.

Tad šis sprendimas ne tik apsaugo pačius vaikus nuo piktavalių mokyklose, bet ir yra technologiškai saugus. Juk akivaizdu, jog kontroliuojant asmenis, kurie patenka į mokyklas, sumažinama nusikaltimų grėsmė, o vaikai apsaugomi nuo galimų negandų.

Šaltinis: