Belaidžio ryšio technologijas naudojame kasdien. Jų pritaikymas labai platus – tai ir belaidžio ryšio interneto tinklas („Wi-Fi“), ir programos, kuriomis galime prisijungti prie palydovo nuotraukų ar nuotolinio valdymo pultelis, kuriuo perjunginėjame televizijos kanalus. Pamažu šios technologijos "kraustosi" ir į medicinos sritį.

Belaidžio ryšio technologijos šalia patogesnės ir greitesnės galimybės bendrauti turi gyvybiškai svarbią funkciją – naudojamos medicinoje jos leidžia efektyviau stebėti sveikatos būseną ir netgi gelbsti gyvybes.

Belaidės technologijos medicinoje pradėtos naudoti daugiau nei prieš devyniasdešimt metų – nuo 1920 m., kuomet JAV karinė pramonė išrado belaidį stetoskopą, leidžiantį krante esantiems medikams sekti laivuose tarnaujančių kareivių širdies dūžius ir taip nustatyti galimus sveikatos sutrikimus.

Šiandien belaidės technologijos medicinoje pritaikomos labai plačiai. Praktikoje jos skirstomos į kelias atskiras grupes: belaidžio ryšio inventorių, medicinos programėles (angl. applications) bei išmaniuosius medikamentus.

Nuotolinis stebėjimas gelbsti gyvybes

Medicinos inventorius, kuriame pritaikomos belaidžio ryšio technologijos vadinamas nuotolinio stebėjimo įrenginiais. Šie įrenginiai leidžia nepertraukiamai stebėti paciento būseną, laiku ir tiksliai nustatyti diagnozes. Tradiciškai nuotolinio stebėjimo, dar vadinamo „telemonitoringo“ įrangą sudaro maži, prie kūno tvirtinami davikliai, kurie fiksuoja žmogaus siunčiamus elektrinius impulsus. Informacija į kompiuterį ar specialią stebėjimo įrangą siunčiama „Bluetooth“ ryšiu arba radijo bangomis. Tokiu būdu gydytojas ar už stebėjimą atsakingas medicinos personalas net nebūdamas šalia paciento gali gauti duomenis ir taip sekti paciento būklę.

Nuotolinio stebėjimo įranga medicinoje taip pat naudojama stebėti:

• raumenų veiklą, kai elektrodai tvirtinami prie tam tikros kūno dalies. Taip raumenų ląstelėse generuojamas elektrinis potencialas t.y. ląstelės skleidžia elektrinius signalus, pagal kuriuos galima nustatyti ląstelės aktyvumo ir veiklos lygius bei kitus rodmenis.

• smegenų veiklą, kai elektrodai tvirtinami galvos zonoje. Šis būdas leidžia stebėti galvos smegenų bangas ir pagal jų siunčiamus impulsus nustatyti paciento sveikatos būklę.

• kraujospūdį – jis nustatomas pagal pulso dažnumą.

• gliukozės kiekį kraujyje. Jis nustatomas pagal audinių skysčio sudėtį, todėl daviklis dažniausiai implantuojamas poodiniame audinyje.

• Hemoglobino lygį kraujyje, kvėpavimo ir kitų gyvybiškai svarbių organizmo pokyčius.

   

Programėlės – ir gydymui, ir edukacijai

Belaidės technologijos vis dažniau pasitelkiamos paciento ligos

istorijos aprašymui bei duomenų kaupimui. Gydytojams nebereikia nešiotis su savimi specialių formų, skirtų užrašyti ligos istoriją. Informacija kaupiama interneto duomenų bazėse, todėl gydytojas reikiamą informaciją gali gauti čia ir dabar, ir papildyti ją kompiuteriu ar mobiliuoju telefonu. Tam skirtos specialios programėlės, pavyzdžiui „SwiftPayMD“, kuri leidžia balsu sudiktuoti paciento diagnozę ir kitus būtinus duomenis. Duomenys nusiunčiami į serverį, kur juos gali peržiūrėti medicinos personalas.

Programėlės vis plačiau taikomos ir gydytojų edukacijai. Užsienio valstybėse plinta programėlių naudojimas medicinos universitetų programose. Jų tikslas – knygose išdėstytą teoriją papildyti vizualine informacija. Pavyzdžiui, viename Čikagos universitetų yra specialus kursas apie medicinai skirtas „iPad“ programėles ir jų panaudojimą ligoninėse.

Programėlės pritaikomos ne tik gydytojų, bet ir pacientų švietimui. Vienas iš pavyzdžių yra programėlė „DrawMD“, kuri leidžia gydytojui aiškiau ir vizualiai paaiškinti pacientui, kokia procedūra ar operacija jam bus atliekama. Programėlės dėka gydytojai gali braižyti ir rašyti tiesiai ant nuotraukos, vėliau paveikslėlį nusiųsti pacientui į elektroninį paštą. Panaši programėlė yra „Visible Body“, leidžianti pažvelgti į žmogaus anatomiją iki smulkmenų 3D formatu.

Mobiliųjų telefonų programėlės ir kita

belaidė įranga yra taikoma namuose sveikstantiems ar besigydantiems ligoniams bei konsultacijoms su gydytoju. Pavyzdžiui, astma sergantiems pacientams skirta programėlė „AsthmaSense“ leidžia pacientams suvesti pikmetro (prietaiso, skirto kvėpavimo funkcijai matuoti, naudojamo ir namuose) rodmenis, nustatyti priminimus, kada ir kokius vaistus reikia gerti, žymėti ligos požymius ir simptomus bei sukauptą informaciją siųsti gydytojui.

Išmaniosios piliulės – jau realybė

Medicina aplenkė visas kitas sritis, nes pirmoji belaides technologijas pritaikė stebėti žmogų iš vidaus. Kompanija „Proteus Digital Health“ sukūrė išmaniąsias tabletes, kuriose įtaisyta mikroskopinio dydžio, natūraliai suvirškinama mikroschema. Pacientui prarijus tabletę, gydytojas gali stebėti organizmo reakcija.

Išmaniosios tabletės tikslas – padėti gydytojams sekti vaistų poveikį ir pacientų būklę. Pagrindinis tabletėje įmontuotos mikroschemos sensorius yra pagamintas iš mažyčio silikoninio lusto, kuris turi magnio ir anglies. Praryta tabletė reaguoja su skrandžio sultimis ir išskiria mažą įtampos kiekį, kurio signalas siunčiamas į paciento dėvimą prietaisą, o iš jo – į gydytojo mobilųjį telefoną.

Kol kas ši technologija taikoma tik gydymui taikant placebo metodiką, tačiau planuojama artimoje ateityje ją pritaikyti plačiau.

Kokia situacija Lietuvoje?

Lietuva šiuo požiūriu nėra nuo pasaulinių technologinių tendencijų "atsilikęs užkampis". Belaidžio ryšio įrenginiai naudojami ir moderniose šalies gydymo įstaigose. Viena iš jų – Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centro vaikų anesteziologijos - reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrius. Šis padalinys kol kas vienintelis Lietuvoje atsakingas už vaikų, sergančių širdies ligomis, gydymą. Čia su  telekomunikacijų bendrovės "Tele2" parama įrengta nuotolinio mažųjų pacientų stebėjimo sistema.

Santariškių Vaikų chirurgijos centre naudojama nuotolinio stebėjimo įranga skirta stebėti širdies veiklą – jos susitraukimo greitį ir reguliarumą. Tokia įranga leidžia medikams visą parą nepertraukiamai stebėti vaikų, atsigaunančių po širdies operacijų, būseną ir operatyviai reaguoti į būklės pokyčius. Be to, nuotolinis stebėjimas suteikia daugiau laisvės ir motinoms, nes vaiką galima laisviau nešioti, mat jo būsena stebima ne tik palatoje, bet ir vystymo kambaryje, vonioje ar vaikščiojant po ligoninės patalpas.