| 5 priežastys, kodėl vartotojai šalina programas iš savo kompiuterio |
| Programinė įranga |
| Ketvirtadienis, 24 Lapkritis 2011 01:48 |
|
1. Senokai programos nenaudojau, tai gal ji ir nereikalinga Jeigu jūsų kuriama programa turi labai didelį “pašalinimo procentą”, tada turbūt, kad ji vartotojams nepakankamai naudinga. Ir tai yra didžiulė problema! Ką galėtumėte padaryti – tai suprasti savo potencialių klientų poreikius, ir kokias funkcijas iš jūsų programos jie naudoja dažniau ar rečiau. Tokia informacija gali būti surenkama, pasitelkiant analitines programas, ir tai padės jums atrasti būdus, kaip pagerinti jūsų produktą. Technika turi savybę gesti arba senti. Ir jeigu kompiuterio atnaujinimui žmogus pinigų neturi arba iš principo nenori to daryti, tai riboti resursai gali tikrai įtakoti, kad dalis programų bus šalinama. Jeigu jūsų programa pateks į tą kategoriją, tai vėlgi kažkiek susiję su prieš tai išdėstytu punktu apie naudingumą. Aišku, čia jau keliamas labai aukštas reikalavimas – tapti viena naudingiausių programų vartotojui, kad jis net nepagalvotų jos atsisakyti. Bet būtent to reikia siekti. Šiuo požiūriu – padarykite, kad reikalavimai klientų kompiuteriui būtų kuo mažesni. Netgi jeigu vartotojo kompiuteris yra pakankamai geras, yra tikimybė, kad žmogus bus išlepintas. Pripratęs, kad visos programos “skraido”, ir jeigu jūsų produktas neatitiks to reikalavimo, tai gali būti priežastis pašalinimui. Pavyzdžių nereikia ieškoti toli – viena iš priežasčių, kodėl interneto naršyklių rinkoje vyksta pasikeitimai, tai kad “Firefox” tapo “per sunki” ir gali naudoti ir kelis šimtus megabaitų RAM atminties ar net daugiau, “Chrome” šiuo atveju pranašesnis. O ir tos pačios antivirusinės programos – juk vienas iš pasirinkimo kriterijų yra, kad nestabdytų kompiuterio darbo ir “neįkyrėtų”. Tai pagalvokite, ar jūsų konkurentai šiuo atžvilgiu neturi pranašumo prieš jus. Jeigu jūsų programa turi klaidų kode, arba duoda nekorektiškus rezultatus, arba – dar blogiau – pradangina kokius nors svarbius duomenis, tai tada nesitikėkite, kad išsilaikysite rinkoje ilgai. Kai kuriais atvejais, klaidos yra nežymios ir atleistinos, bet tai vis tiek erzina. Klaidų taisymas ir stabilus veikimas yra kaip ir elementariausi reikalavimai bet kokiai IT sistemai, bet konkrečiu atveju viskas priklauso nuo sistemos duomenų “jautrumo” ir konkurencijos lygio rinkoje. Sakykime, toje pačioje interneto naršyklių sferoje žmonės yra dažnai prisirišę prie tam tikros naršyklės, ir jeigu kokį kartą-kitą ji pakimba ir reikalauja perkrovimo, tai dažniausiai nėra didelė tragedija. Bet jeigu kokia nors buhalterinės apskaitos programa pateikia neteisingus duomenis arba – dar blogiau – neteisingai išmoka žmonėms pinigus, tada jau kyla valstybinio masto skandalas. Dar įdomus pavyzdys – bendram tinklaraštininkų portalo projektui FWD naudojame tokį bendro darbo įrankį kaip Freedcamp. Jis visai geras ir tinkamas naudoti, bet po neseniai vykusio atnaujinimo į antrą versiją, prasidėjo keistenybės – keisti teksto formatavimai, kartais automatinis atjungimas nuo sistemos ir kt. Tai kartais nervina ir trukdo operatyviai dirbti, bet nuo to pasaulis nesugriūva ir dirbame toliau, tuo labiau, kad alternatyvos paieška gali užtrukti, ir klausimas, ar rasime ką nors geresnio. Net jeigu programos idėja yra labai gera ir puikiai realizuota, tai bus naudinga tik tada, kai žmonės nesunkiai suprasti, kaip naudotis programa. Taigi, jeigu sunku surasti kažkokią funkciją ar suprasti kokią nors informaciją jūsų programoje, yra didelė pašalinimo tikimybė. Šiuo atveju apgalvokite “usability” aspektą, vėlgi tas pačias dažniausiai ar rečiausiai naudojamas funkcijas (prisiminkite “Office 2007″ kardinalų atnaujinimą), ir pasirūpinkite tinkama pagalbos sistema. Pavyzdys iš mano asmeninės patirties – neseniai bandžiau įdiegti stebėsenos įrankį ThinkUp, bet užstrigau ties vienu žingsniu, ir po kelių nesėkmingų bandymų atrasti pagalbos oficialioje dokumentaciją, nuleidau rankas. Gal kada ir bus dar noro pasikapstyti giliau ir atrasti siūlo galą, bet čia jau panašu į diegimą “per prievartą”. Šaltinis: |
Jeigu užsiiminėjate programinės įrangos kūrimu ir jūsų klientai yra paprasti piliečiai, kurie gali patys spręsti, ar diegti jūsų programas, tai turite kariauti dėl jų pasitikėjimo. Turite skaičiuoti ne tik, kiek vartotojų įdiegia jūsų produktą, bet ir kiek pašalina. Maža to, būtų gerai sužinoti, kodėl jie taip daro, kad galima būtų ateityje tobulinti produktą. Kompanija “DeskMetrics”, stebėdama įvairios programinės įrangos diegimo procesus, pateikė savo penketuką priežasčių, kodėl žmonės dažniausiai pašalina programas iš savo kompiuterio. Prie jų pateiktų punktų pridėjau savo asmenines pastabas.
| Susijusios naujienos: |
|---|
|
Vienas dalykų, kurį naudojame kone kiekvieną dieną ( o ypač didelė dalis žmonių – net ir kelis kartus per dieną), yra kompiuteris. Šiandien šis įrenginys mums yra reikalingas tam, kad galėtumėte dirbti, studijuoti, sužinoti daug naujų dalykų, pramogauti, bendrauti su mums svarbiais žmonėmis, o tai pat – netgi apsipirkti ar įsigyti bilietus į renginį. Tačiau svarbu akcentuoti ir tai, kad kompiuteris būtų nedaug ko vertas, jei nebūtų programinės įrangos. Tad, kas tai yra? Ką reikia žinoti apie tai?
Populiarūs ir taip visų mėgstami „Apple“ išmanieji „iPhone“ negali pasigirti tokia didele programėlių gausa kaip „Android“ operacinės sistemos vartotojai. Tačiau, tai netrukdo būti vienu žinomiausių prekinių ženklų pasaulyje. Šiomis dienomis iOS operacinė sistema ir „iPhone“ vartotojams leidžia pasidžiaugti įvairiais išmaniais apps‘ais. Štai keletas naujų programų jūsų telefonui:
„Google“ pristatė naują operacinės sistemos „Android“ versiją „Android N“. Pastaroji labai patraukli tuo, kad yra prieinama visiems „Android“ įrenginių naudotojams.
Kas septintas lietuvis nesupranta, ar jo naudojama programinė įranga yra legali, tačiau beveik visi puikiai suvokia, jog nelegalios programinės įrangos naudojimas gali kelti grėsmę jų asmeninių duomenų saugumui, rodo visuomenės nuomonės tyrimas.
