Bendrovė „CyberSpy Software“, žinoma dėl šnipinėjimo programos „RemoteSpy“ kūrimo ir platinimo, sutiko perrašyti šios programos kodą ir pakeisti reikalų tvarkymą. Tai tapo įmanoma po to, kai prieš „CyberSpy Software“ ieškinį padavė JAV federalinė prekybos komisija (FTC).

Programa „RemoteSpy“ reklamuojama kaip „100% neatsekama“. Ji leidžia pirkėjams „sekti bet ką iš bet kurios vietos“. Be to, „CyberSpy“ pateikia instrukcijas, kaip nusiųsti programą būsimai aukai elektroniniame laiške esančio failo arba paveikslėlio pavidalu.

Rusijoje pradėtas vykdyti „nacionalinės interneto naršyklės“ projektas įstrigo beveik ties starto linija, tai yra, bandant parengti bendrąsias projekto paskirties rekomendacijas, skelbia internetinis leidinys „RBK Daily“.

Šias rekomendacijas turėjo pateikti Rusijos Ryšių ir masinės komunikacijos ministerija. Jos valdininkai perdavė paraišką federalinei valstybinei įmonei „Atlas“ ir kreipėsi į kitas projekto įgyvendinimu suinteresuotas valstybines organizacijas ir privačias bendroves, prašydama pateikti savo pasiūlymus dėl galimybės panaudoti jau sukurtus sprendimus.

„Google“ atstovai pranešė, kad bendrovės kuriama nemokama atviroji operacinė sistema „Chrome OS“ kompiuterių vartotojams bus pateikta šį rudenį.

Apie tai Taivane vykstančioje IT parodoje „Computex 2010“ paskelbė už „Google“ produktų plėtrą atsakingas bendrovės viceprezidentas Sundaras Pichai'us, praneša „Physorg.com“.

Šiandien bendrovė „Microsoft“ pranešė pristačiusi iš esmės atnaujintą nemokamų programų rinkinį  „Windows Live Essentials“. Rinkinyje esančios programos „Windows Live Photo Gallery“, „Movie Maker“, „Mail“, „Messenger“ ir papildoma „Windows Live Sync“ leis vartotojams patogiai kurti ir dalintis nuotraukomis ir filmukais, tvarkyti el.paštą, palaikyti ryšius su draugais, teigiama bendrovės pranešime.

Bendrovės „Google“ vadovybė pareikalavo iš savo darbuotojų nenaudoti darbo vietoje „Windows“ operacinės sistemos.

Vietoje „Windows“ daugiau kaip 10 tūkstančių „Google“ darbuotojų rekomenduota naudoti operacines sistemas „Macintosh“ arba „Linux“, rašo „The Financial Times“.

Daugelis iš jūsų turbūt sutiks, kad Lietuvos aukštojo mokslo sistema turi daug ydų, ir universitetinės programos sunkiai gali paruošti kvalifikuotus specialistus, pasirengusius dirbti realioje aplinkoje. O tai vyksta būtent todėl, kad apie realią aplinką universitetuose mažai ką ir pasakoja. Pasirodo, tokia realybė ne tik Lietuvoje - panaši tendencija yra bendrai pasaulyje. Ta tema radau vieno užsienio blogo įrašą ir laisva forma išverčiau į lietuvių kalbą. Ar sutiksite su šiais teiginiais, kurių apie programavimą nesužinosite universitete?

Pasirodžius reklaminiam „Google“ vaizdo siužetui, kuriame buvo demonstruojama interneto naršyklės „Chrome“ sparta, naršyklę „Opera“ plėtojanti bendrovė „Opera Software“ išleido šios reklamos parodiją, pranešė „Geek.com“.

Australijos darbdaviai biuro kompiuteriuose teikia pirmenybę pasenusiai naršyklei „Internet Explorer 6“. Senoji naršyklė sudaro kliūtis pilnaverčiam socialinių tinklų naudojimui. Apie tai papasakojo „Microsoft“ vyriausias patarėjais saugumo klausimais Stiuartas Stretdis.

Jo teigimu, senoje naršyklėje dauguma interneto svetainių atvaizduojamos nekorektiškai – visų pirma tai socialiniai tinklai, kuriais daugumoje darbo vietų naudotis draudžiama. Vietoje to, kad nustatyti interneto filtrą ir blokuoti prieigą prie nepageidaujamų interneto svetainių, darbdaviai cenzoriaus vaidmeniui pasirinko naršyklę.

Praktikoje daugelis „kompiuterinių“ ofiso darbų susiveda į teksto redagavimą, įvairių skaičiavimus automatizuojančių lentelių sudarymą, prezentacijų ruošimą, elektroninio pašto tvarkymą. Tačiau yra ir kitokias funkcijas atliekančių programų – į jų tarpą papuola ir naujausios „Microsoft Office“ versijos programa „OneNote 2010“. Ką naujo ir praktiškai naudingo galima rasti „OneNote 2010“?

Norvegijos bendrovė „Opera Software“ kuria adaptuotas savo naršyklės versijas planšetiniams kompiuteriams ir elektroninių knygų skaitytuvams.

Skelbiama, kad naujos naršyklės kuriamos „Opera Devices SDK“ įrankių pagalba. Juos naudojant galima sukurti unikalius įrenginio (pavyzdžiui, televizoriaus, grotuvo, žaidimų konsolės it kt.) poreikius atitinkančią naršyklę.