| 10+1 dalykų, kurių apie programavimą nemoko universitete |
| Programinė įranga |
| Antradienis, 01 Birželis 2010 19:45 |
 Daugelis iš jūsų turbūt sutiks, kad Lietuvos aukštojo mokslo sistema turi daug ydų, ir universitetinės programos sunkiai gali paruošti kvalifikuotus specialistus, pasirengusius dirbti realioje aplinkoje. O tai vyksta būtent todėl, kad apie realią aplinką universitetuose mažai ką ir pasakoja. Pasirodo, tokia realybė ne tik Lietuvoje - panaši tendencija yra bendrai pasaulyje. Ta tema radau vieno užsienio blogo įrašą ir laisva forma išverčiau į lietuvių kalbą. Ar sutiksite su šiais teiginiais, kurių apie programavimą nesužinosite universitete?1. Mes visada klystame Programuotojai dažniausiai turi didelius storus EGO, ir labai nemėgsta pripažinti, kad jie klysta. Bet visi mes žmonės, ir kartais klaidų pripažinimas yra geresnė išeitis, negu savo "tiesos" įrodinėjimas ir tolimesnis jos taikymas. Išmokite klausyti kitų specialistų, ir tada darykite sprendimus savo projektuose. 2. Jei kažkas gali įvykti ne taip, tai būtinai įvyks Čia, galima sakyti, vienas iš Merfio dėsnių. Tačiau programavime tai labai pritaikoma - jeigu paliksite potencialią skylę sistemoje, tai anksčiau ar vėliau ji išlys, ir, kaip rodo praktika, pačiu netinkamiausiu metu, kai jūs apie tą skylę visai pamiršite. Taigi - testuokite, testuokite ir testuokite. 3. Visas kodas yra šlamštas Po dešimties metų zyzimo apie tai, kaip aplink mane parašytas kodas yra blogas, priėjau prie išvados, kad apskritai visas kodas yra blogas! Įskaitant mano paties. Nes tiesiog neegzistuoja tobulo kodo, net labai gerai ir taisyklingai parašytas kodas yra sunkiai skaitomas. Tai nereiškia, kad neverta stengtis rašyti geresnio kodo. Atvirkščiai, tarp gerai ir blogai parašyto kodo yra didelis skirtumas. 4. Klaidų yra visada VISADA! Tai priklauso tik nuo to, kaip stengiatės jų ieškoti. 5. Svarbiausias dalykas yra klientas Tai yra dalykas, bene labiausiai praleidžiamas pro šalį universitete. Nes ten užduotys dažniausiai susiveda į teisingą, korektišką ir efektyvų sistemos sukūrimą. O realiame gyvenime užsakovui dažniausiai visiškai nerūpi tokie dalykai, kaip: - su kokiomis technologijomis sistema sukurta; - kokios paradigmos panaudotos kūrime; - ar buvo laikomasi taisyklingų programavimo praktikų. Esmė: kartais norisi patobulinti ar perdaryti sistemą arba jos dalį, nes žinote, kad ji netobula. Tačiau jeigu tai neatneš realios naudos klientui, tada dažniausiai neverta to daryti. 6. Dizainas, nubraižytas ant popieriaus, yra neveiksmingas Daug kas šiais laikais akcentuoja, kad prieš pradedant programuoti, reikia nusibrėžti sistemos schemą ar tinklalapio dizainą ant popieriaus. Tai yra tiesa, bet kol iš to popierinio dizaino nepradedamas lipdyti realus minimalus produkto prototipas ar bent HTML maketas, tol popierius lieka popieriumi. Jei taip nebūtų, tai ant popieriaus nusibrėžti galingas sistemas galėtų bet kuris protingesnis mokinukas. 7. Mažiau yra daugiau Anksčiau šis principas buvo žinomas kaip KISS ("Keep it Simple, Stupid"). Jeigu kažkokia funkcija neatneš realios naudos, geriau jos kol kas atsisakyti, už tai produktas bus paleistas į gyvenimą greičiau. 8. Kodo rašymas yra tik apie 20% mūsų veiklos Būkite pasiruošę 80% viso darbo laiko praleisti galvojant, testuojant, debuginant, šnekant, aptarinėjant, strateguojant, susirinkimuose ir kt. Tai yra normalu, ir būtent iš viso to sumoje tobulėja programuotojas. 9. Klientas niekada tiksliai nežino, ko jis nori. NIEKADA! Įsivaizduokite, kad važiuojate į parduotuvę rinktis kilimo, bet nesate to darę niekada gyvenime. Dažniausiai jūs tik apytiksliai žinosite, kokio jums reikia, o realiai ilgai vaikščiosite ir rinksitės. Panašiai ir yra su IT sistemų užsakovais - dažniausiai jie tik apytiksliai gali nupasakoti reikalavimus, o likusią dalį jūs turite jam padėti suformuluoti. Ir eigoje užsakovo norai dar triskart pasikeis. Nors, be abejo, viskas priklauso nuo konkretaus atvejo. 10. Kažkas jau yra tai padaręs Neišradinėkite dviračio, ieškokite per Google ar klauskite kolegų - daugumai problemų jau egzistuoja sprendimai, tik reikia mokėti juos surasti ir pritaikyti. Šaltinis: skaitykit.lt |
| Susijusios naujienos: |
|---|
|
Vienas dalykų, kurį naudojame kone kiekvieną dieną ( o ypač didelė dalis žmonių – net ir kelis kartus per dieną), yra kompiuteris. Šiandien šis įrenginys mums yra reikalingas tam, kad galėtumėte dirbti, studijuoti, sužinoti daug naujų dalykų, pramogauti, bendrauti su mums svarbiais žmonėmis, o tai pat – netgi apsipirkti ar įsigyti bilietus į renginį. Tačiau svarbu akcentuoti ir tai, kad kompiuteris būtų nedaug ko vertas, jei nebūtų programinės įrangos. Tad, kas tai yra? Ką reikia žinoti apie tai?
Populiarūs ir taip visų mėgstami „Apple“ išmanieji „iPhone“ negali pasigirti tokia didele programėlių gausa kaip „Android“ operacinės sistemos vartotojai. Tačiau, tai netrukdo būti vienu žinomiausių prekinių ženklų pasaulyje. Šiomis dienomis iOS operacinė sistema ir „iPhone“ vartotojams leidžia pasidžiaugti įvairiais išmaniais apps‘ais. Štai keletas naujų programų jūsų telefonui:
„Google“ pristatė naują operacinės sistemos „Android“ versiją „Android N“. Pastaroji labai patraukli tuo, kad yra prieinama visiems „Android“ įrenginių naudotojams.
Kas septintas lietuvis nesupranta, ar jo naudojama programinė įranga yra legali, tačiau beveik visi puikiai suvokia, jog nelegalios programinės įrangos naudojimas gali kelti grėsmę jų asmeninių duomenų saugumui, rodo visuomenės nuomonės tyrimas.
