Mobilieji telefonai ilgo pokalbio metu gali padidinti smegenų aktyvumą, ypač tose srityse, kurios yra arčiausiai telefono antenos, teigia JAV Nacionalinio sveikatos instituto (NIH) mokslininkai. Kol kas šio fakto reikšmė ir potencialus poveikis sveikatai nežinomas, tačiau rezultatai vienareikšmiškai įrodo, jog mobiliojo telefono spinduliuotė gali keisti smegenų veiklą.

Tyrimus atlikę mokslininkai, siekdami tiesiogiai išmatuoti, kaip mobiliojo telefono skleidžiama elektromagnetinė spinduliuotė paveikia smegenų aktyvumą, skenavo 47 tyrimo dalyvių smegenis. Šis tyrimo metodas visiškai naujas, lyginant su anksčiau atliktomis studijomis. Anksčiau daugiausia dėmesio buvo kreipiama į stebėjimais paremtus tyrimus, kurie dažnai nebūdavo tikslūs dėl statistinių paklaidų arba preliminaraus tyrėjų nusistatymo.

Šiuo atveju kiekvienam tiriamajam prie abiejų ausų būdavo pritvirtinamas telefonas ir buvo vykdomas 50 minučių trunkantis PET (pozitroninės emisijos tomografijos) skenavimas. Jo metu, stebint smegenyse vykstančią medžiagų apykaitą, buvo galima išmatuoti smegenų aktyvumą. Vieno eksperimento metu buvo skenuojama abu telefonus išjungus, kitu atveju dešinysis telefonas buvo įjungiamas ir juo mobiliuoju ryšiu garso įrašas buvo perduodamas į antrąjį įrenginį.

PET skenavimo metu buvo pastebėtas 7 procentais padidėjęs smegenų aktyvumas srityse, esančiose arčiausiai mobiliojo telefono antenos, teigiama trečiadienį moksliniame žurnale "Journal of the American Medical Association" publikuotame straipsnyje. Mokslininkai pažymi, jog didesnį aktyvumą sukėlė greičiausiai ne šiluminis telefono poveikis, kadangi aktyvumo padidėjimas pasireikšdavo ties antena, o ne tose vietose, kur telefonas lietėsi su tiriamojo galva.

Deja, kol kas sunku prognozuoti nustatyto reiškinio pasekmes ir ar tai yra gerai, ar blogai, sako tyrimo vadovė Nora D. Volkow. Ankstesnėse studijose neigiamų mobiliojo telefono spinduliuotės efektų galimybės būdavo dažniausiai atmetamos, dažnai remiantis tuo, kad jų skleidžiama spinduliuotė yra palyginti silpna. Mobilieji telefonai skleidžia nejonizuojančius spindulius, kurie yra gerokai silpnesni nei tie, kurie jus veikia praeinant, pavyzdžiui, pro oro uosto metalo detektorius.  Nejonizuojanti spinduliuotė nesuardo cheminių jungčių molekulėse arba kitais būdais neįtakoja DNR struktūros ir tik šiek šiek šildo greta esančius biologinius audinius. Mobiliesiems telefonams spinduliavimo galia paprastai ribojama iki tokios ribos, kad šiluminis poveikis būtų nykstamai mažas.

Tačiau šis tyrimas įrodo, jog esama ir kitokio fiziologinio spinduliuotės poveikio, neskaitant minėtojo šiluminio. Tyrime nedalyvavę mokslininkai teigia, jog tai gali leisti daryti prielaidas apie kitokius kai kurių tipų onkologinių susirgimų ir kitokių sveikatos sutrikimų susidarymo mechanizmus. Kita vertus, esama studijų, kurių autoriai linkę manyti, jog tokia spinduliuotė netgi padeda gerinti sveikatą. Pavyzdžiui, 2010 metais Pietų Floridos universiteto tyrinėtojai nustatė, jog mobiliųjų telefonų spinduliai net pagerino jaunų pelių atmintį ir netgi sumažino senesnių pelių Alzheimerio ligos simptomus. Volkow tikisi, jog ateityje tokio galingumo elektromagnetines bangas visgi pavyks pritaikyti terapiniais tikslais, tačiau tam reikalingi papildomi tyrimai.