Vieni reikalauja mobiliuosius telefonus mokyklose visai uždrausti, kiti ragina atsipeikėti – nestabdyti pažangos, treti siūlo viską palikti spręsti mokyklų bendruomenėms. Besiginčijanti Lietuva jau mėnuo dūzgia lyg suerzintų bičių avilys.

Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendaciją uždrausti mokyklose naudotis mobiliaisiais telefonais karštai aptarinėja mokytojai ir moksleiviai, vaikų tėvai ir verslininkai, žmogaus teisių gynėjai ir medikai, valdininkai ir politikai, rašo „Lietuvos rytas“.

Šiuo metu mes panašūs į protėvius, kai automobiliai tobulėjo taip sparčiai, kad teko smarkiai pasukti galvą, kaip reguliuoti jų eismą ir buvo kuriamos pirmosios eismo taisyklės.

O gal vertėtų dirstelėti į kitas pasaulio valstybes ir atsižvelgti į jų patirtį? Pavyzdžiui, Italijos mokyklose su mokinių mobiliaisiais telefonais pradėta kovoti dar prieš 13 metų.

Jungtinėje Karalystėje į daugelį mokyklų mobilųjį telefoną draudžiama net atsinešti. Šiemet vyriausybė net suteikė mokytojams teisę tikrinti moksleivių kuprines, jei jie įtaria, kad mokinys gali turėti mobilųjį telefoną, skaityti žinutes ir jas trinti.

JAV mokinių kuprinėse mobiliųjų telefonų gali ieškoti tik speciali komisija, tačiau jei mokinys tokį telefoną iš kuprinės išsitraukė, jis nedelsiant konfiskuojamas. Prancūzijoje vaikams iki šešerių metų apskritai draudžiama naudotis mobiliaisiais telefonais.

Tiesa, yra ir nemažai valstybių, kur naudojimasis mobiliaisiais telefonais mokyklose nėra reglamentuojamas.

Parlamentarė piktinosi Sveikatos ministerija

„Ta mūsų Sveikatos apsaugos ministerija – kažkoks nesusipratimas. Jie viską liberalizuoja, o atsakomybės žmonėms nejaučia. Gal jiems reikia patarnauti verslo grupėms, o ne rūpintis žmonėmis?” – piktinosi Seimo narė Dangutė Mikutienė, kai sveikatos apsaugos strategai pasitenkino tik rekomendacijomis mokyklų bendruomenėms, kad jos apsvarstytų mobiliųjų telefonų naudojimo tvarką.

Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje, kur D.Mikutienė vyksta posėdžiauti, jau senokai sklandė mintys apie mobiliųjų telefonų žalą vaikams.

Grįžusi iš Strasbūro parlamentarė rašydavo raštą po rašto į Sveikatos apsaugos ministeriją, prašydama pakoreguoti higienos normą, reguliuojančią mobiliųjų telefonų naudojimą mokyklose. Tačiau valdininkai į Seimo narės raštus nereaguodavo.

Šiais metais, kai Pasaulio sveikatos organizacija išplatino duomenis apie mobiliųjų telefonų žalą vaikams, o Europos Taryba priėmė griežtą rezoliuciją, D.Mikutienė parašė ministerijai dar du raštus.

Po trijų mėnesių ministerija vis dėlto išplatino minėtą rekomendaciją.

D.Mikutienė stebėjosi ne tik aptakia Sveikatos apsaugos ministerijos pozicija, bet ir premjeru Andriumi Kubiliumi, kuris pareiškė: „Jei pradėsi kiekvieną minutę galvoti, kas tau kenkia sveikatai, taip gali ir sveikata sutrikti.”

Seimo narės nuomone, vaikams turi būti išsamiai paaiškinta, kokios gali būti pasekmės jų sveikatai nuolat naudojantis mobiliuoju telefonu.

Viceministras: tyrimai nebuvo atlikti

„Daužymas per nagus liniuotėmis ne visada duoda gerų rezultatų”, – tvirtino sveikatos apsaugos viceministras Audrius Klišonis, neseniai sulaukęs itin radikalių pasiūlymų griežčiau drausti mobiliuosius telefonus mokyklose.

Viceministras įsitikinęs, kad rezultatą galima pasiekti tik tuomet, jei mokiniai sąmoningai supras, kodėl nereikia per pamokas naudotis mobiliaisiais telefonais, ir jiems padės tėvai – ypač griežti draudimai nėra veiksmingi.

A.Klišonis pabrėžė, kad ministerija elgėsi pagal jau išbandytą modelį, kai buvo siūloma drausti mobiliojo ryšio antenas ant mokyklų pastatų. Tuomet po kelių radikalių Seimo narių pareiškimų dėl antenų buvo leista spręsti mokyklų bendruomenėms.

Todėl ir dėl telefonų turėtų nuspręsti ne tik ministerija, bet ir mokyklų tarybos, kurias sudaro tėvai, pedagogai, mokiniai.

A.Klišonio žiniomis, jokių tyrimų dėl mobiliųjų telefonų žalos Lietuvoje nebuvo atlikta. Ministerija rėmėsi tik Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis.

Mokslininkas: pagaliau nugalėjo protas

„Pagaliau sveikas protas nugalėjo”, – kalbėjo akademikas Jonas Grigas, kai prieš keletą metų kai kurios užsienio šalys pradėjo riboti mobiliųjų telefonų naudojimą mokyklose.

Anot mokslininko, mikrobangų žala nustatyta anksčiau, nei atsirado mobilieji telefonai.

J.Grigas jau 48 metus savo laboratorijoje tyrinėja šių bangų sąveiką su įvairiais kūnais ir neabejoja, kad mikrobangos žalingai veikia žmogų. Ypač stipriai – augančias ląsteles, kitaip sakant, vaikus iki 10 metų.

„Nesiūlyk druskos ir patarimų, kol tavęs nepaklausė”, – akademikas vadovaujasi šia angliška patarle ir mano, kad mokslininkai šioje situacijoje gali tik šviesti žmones, suteikti žinių, ir tegul jie patys sprendžia, ar nori būti bandomieji triušiai.

Pats J.Grigas naudojasi mobiliuoju telefonu, bet tik informacijai perduoti. Bet jis kalba ne prispaudęs aparatą prie ausies, o dažniausiai – per laisvųjų rankų įrangą. Kai įmanoma, siunčia žinutes, tačiau siųsdamas atitraukia aparatą toliau nuo kūno.

Pasak mokslininko, ypač svarbu nenešioti telefono prie lytinių liaukų, nes aparatas spinduliuoja ir kai juo nekalbi.

Šaltinis: