Mokslininkai imitavo garsus, kuriuos skleistų subatominės dalelės, tokios kaip Higgso bozonas, jei jos būtų sukurtos Didžiajame hadronų greitintuve.

Taip siekiama suteikti galimybę CERN fizikams „perklausyti duomenis“ ir iš jų išskirti Higgso bozoną, jei ir kuomet jis galiausiai bus aptiktas, praneša BBC.

Mokslininkė Lily Asquith modeliavo duomenis, gautus Didžiajame hadronų greitint
uve (LHC) vykdomo „Atlas“ eksperimento metu. Ji, padedama garso inžinierių, pavertė duomenis, kuriuos tikimasi gauti LHC, garsais.

„Jei energija yra šalia jūsų, tuomet išgirsite žemo tono garsą, o jei ji bus toliau, tonas bus aukštesnis. Jei energijos yra daug, garsas bus stipresnis, o jei energijos mažiau – tylesnis“, – fizikė teigė BBC.

Šveicarijos ir Prancūzijos pasienyje įrengtas Didysis hadronų geritintuvas, tikimasi, padės mokslininkams atsakyti į fundamentalius fizikos klausimus. Jis įrengtas 27 kilometrų tunelyje, kuriame, reguliuojami didžiulių magnetų, skrieja protonų dalelių srautai.

Nustatytose tunelio vietose dalelių srautai susiduria, o mokslininkai stebi, kokie procesai vyksta tuomet. Tikimasi, kad šių

Karo padėtis, tarp Izraelio ir Sirijos paskelbta 1973 m., tapo pagrindine kliūtimi minėtų valstybių piliečiams susisiekti vienas su kitu. Tačiau neseniai šiai kliūčiai mestas iššūkis – sirai ir izraeliečiai, jau keletą dešimtmečių vieni kitus laikantys priešais, bendrauja internete.

Neseniai įkurtame tinklalapyje onemideast.org renkasi Sirijos ir Izraelio „blogeriai“, žurnalistai ir akademinio pasaulio atstovai, diskutuojantys apie įšaldytą taikos procesą ir jo perspektyvas, rašo BBC.

Daugeliui abiejų šalių atstovų – tai pirmasis tiesioginis kontaktas su jų tautos priešu. Idėja sukurti elektroninių laiškų grupę, kurioje būtų diskutuojamos su taikos procesu susijusios temos, prieš kelis mėnesius gimė Jungtinėse Valstijose įkurto Sirijos tinklaraščio „Syriacomment“ autoriams. Kiek vėliau ši idėja išaugo į tinklaraštį, kuriam priklauso po dešimt narių iš Izraelio ir Sirijos, inicijuojančių diskusijas apie pagrindines kliūtis taikai pasiekti.

Sirai ir izraeliečiai, jau keletą dešimtmečių vieni kitus laikantys priešais, susitinka internete. „Syriacomment“ įkūrėjas, profesorius Joshua Landis teigia, kad internetas atvėrė unikalią erdvę dialogui. „Šioje erdvėje žmogus tiesiogiai gali bendrauti su kitu žmogumi.  Iki šiol ši galimybė neegzistavo“, – teigė jis.

Sirijos–Kanados rašytojas Camille Otrakji – atkyvus „Onemideast“ narys. Jis šią iniciatyvą apibūdina kaip „siekį viešai pasiekiamame tinklaraštyje pateikti išsamų sąrašą su įvardintomis kliūtimis taikai tarp Sirijos ir Izraelio pasiekti ir svarbiausius kontrargumentus kiekvienai iš šių kliūčių“.

Daugelis tinklalapių, tokių kaip „Facebook“, Sirijoje yra blokuojami. „Onemideast“ čia taip pat nėra lengvai pasiekiamas. Tačiau sirai jiems rūpimais klausimais nevengia diskutuoti užsienio laikraščių internetinių svetainių komentaruose.„Apsilankykite bet kuriame „The Gurdian“ tinklalapio straipsnio, kuriame analizuojamas Sirijos–Izraelio konfliktas, komentaruose ir pamatysite, kad savo požiūrį šiuo klausimu sirai ir izraeliečiai išdėsto būtent čia“, – sakė C.Otrakji.

Sirai užaugo su mintimi, kad Izraelis yra priešas ir kad kontaktas su bet kuriuo iš šios valstybės piliečių yra tabu. Oficialūs Sirijos laikraščiai Izraelį vadina „Sionistų esybe“ ir viešoji nuomonė čia dažnai persmelkta pykčiu. Sirija ir Izraelis neoficialias taikos derybas, kurioms tarpininkavo Turkija, pradėjo 2008 m. Šių derybų pagrindiniu objektu tapo okupuotos teritorijos, Golano aukštumų, sugrąžinimas Sirijai. Tačiau derybas nutraukė netrukus prasidėjęs Izraelio karas Gazos ruože.

Pastarosiomis savaitėmis įtampa tarp minėtų valstybių padidėjo. Izraelis eilinį sykį apkaltino Damaską tiekiant raketas islamistų kovotojų „Hezbollah“ grupuotei Libane. Sirija šiuos kaltinimus atmeta. Oficialusis Damaskas nesupranta kai kurių savo piliečių bandymų geriau suprasti priešininkus. Taigi „Onemideast“ projektas čia buvo labai sukritikuotas. Oficialiame valdžios tinklalapyje „all4syria.com“ buvo net paskelbtos pavardės žmonių, tariamai įsitraukusių į „Onemideast“ blogo veiklą. Šios pavardės atrinktos iš C.Otrakji turimų kontaktų socialiniame tinkle „Facebook“.

Didžioji dalis identifikuotų žmonių paviešino pranešimus, kuriuose griežtai atsiribojo nuo sąsajų su minėtu projektu. Angliško žurnalo redaktorius ir verslininkas Abdulsalamas Haykalas buvo vienas iš jų. Jis kvestionuoja projekto „Onemideast“ vertę. „Nemanau, kad kokiam nors panašiam blogui įmanoma padėti prisidėti prie taikos siekimo, – įsitikinęs vyras. – Nors šis tinklaraštis nedaro žalos, jis sukuria neteisingą suvokimą, kad sirai tiesiogiai bendrauja su izraeliečiais, kai tuo tarpu jų valdžia to nedaro. Tai susilpnina Sirijos derybininkų poziciją“.

Gerai informuotas BBC šaltinis, artimas Sirijos sprendimų priėmėjų ratui teigia, kad šis projektas veikia „burbule“ ir gali pasufleruoti izraeliečiams klaidingą nuomonę, kad kažkas vyksta. „Izraelis dar niekada nejautė tokio spaudimo, kokį jis jaučia šiandien. Neturėtumėme derėtis su šia valstybe tol, kol nebus pasiekta taika“, – sakė šaltinis.

Nepaisant tokio skepticizmo, C.Otrakji tiki, kad „Onemideast“ gali atlikti svarbų vaidmenį: „Tai geriausia vieta sužinoti, kodėl sustabdytas taikos procesas nepasiekia savo trokštamo rezultato. Tai taip pat geriausia vieta sužinoti argumentus už taiką“.