WikiLeaks – elektroninė pasaulio sąžinė?
Interneto Gidas
Ketvirtadienis, 13 Sausis 2011 16:23
Senokai neteko matyti tokio sujudimo pasaulyje kaip šiomis dienomis, kuomet amerikietiškos diplomatijos apdergti apatiniai buvo viešai iškabinti parodant, koks diplomatų interesų racionas ir kokie rezultatai gaunami suvirškinus viską, ką jis išgirdo, pamatė arba pats susigalvojo.

Dabar mes jau žinome, kad Putinas su Medvedevu primena Betmeną ir Robiną, Turkijos prezidentas dėl šventos ramybės nesipyksta su Al-Qaeda, Vatikanas gina Airijos kunigus pedofilus. Na, o kol visa tai vyksta, Saudo Arabijos princai, patraukdami žolytės ir užsigerdami vietinės naminukės, už uždarų durų atlieka kandidačių į princeses grupinį kastingą.

Be abejo, įdomu. Tik štai niekaip negaliu suprasti, kur sensacijos. Tie, kas skaitė jau išslaptintą W. Churchillio dienoraščių dalį, randa ten ne tik Betmeną su Robinu, bei ir kai ką žymiai „riebesnio“. Tie, kas domisi autoritariniais ir totalitariniais režimais, puikiai supranta, kad režimų elitas gyvena visiškai pagal kitas moralės normas nei jų fanatiškų avinų banda paverstos tautos.

Toli ieškotis pavyzdžio nereikia – užtenka prisiminti tarybinės nomenklatūros sukurtą pasaulėlį, kuris buvo aprūpintas viskuo: nuo gurmaniško ėdesio iki didelių juodų mašinų. Tame pasaulėlyje buvo apgyvendintos sekretorės, medicinos seselės, bufetininkės ir kitų profesijų moteriškos lyties atstovės, kurios tikrai galėtų nukonkuruoti dabartines Saudo Arabijos „princeses“.

Lietuvos atveju viskas dar paprasčiau. Pavyzdžiui, paaiškėjo, kad Anušauskas spaudė Grybauskaitę atlikti amerikiečiams palankų veiksmą. Atsiverčiu žinomo portalo komentarus ir skaitau: „Jankiai seniai dulkina lietuvius kaip nori“. Tuo tarpu valdžia pateikia alternatyvią versiją: „JAV yra strateginis Lietuvos partneris“. Kaip matote, bendra nuomonė panaši, skiriasi tik formuluotės, tad skaityti gana nuobodu. Suprasčiau, jei „WikiLeaks“ paskelbtų Pakso nuvertimo metu rašytus dokumentus. Čia jau būtų „bomba“.

Beveik Holivudo stiliumi besirutuliuojanti „WikiLeaks“ istorija kai kam jau tapo priežastimi skelbti, kad pasaulyje atsirado „elektroninė sąžinė“. Beveik patikėčiau, kad taip ir yra, tačiau... Kad bet kokie tarnybinio naudojimo dokumentai (šiuo atveju kalbame apie dokumentus su žyme „tarnybiniam naudojimui“, kurių nereiktų painioti su slaptais dokumentais, pažymėtais „secret“ ir „top secret“) atsidurtų viešumoje, juos pirmiausia kažkas turi pavogti. Kad kažkas juos pavogtų, reikia, kad tas kažkas turėtų svarią priežastį tai padaryti. Būtu nuostabu, jei tą darbą atliktų revoliucingai nusiteikę hakeriai, kuriems rūpėtų įkąsti nekenčiamai sistemai arba ją net sugriauti. Taip, beje, atsitiko Latvijoje, kuomet vienas žmogus tapo viso šalies elito galvos skausmu. „WikiLeaks“ atveju vis dėlto taip nėra, nes mes turime reikalų su dokumentų „nutekinimu“.

Kažkodėl sunku patikėti, kad diplomatinėje tarnyboje, nesvarbu – JAV ar Madagaskaro, gali užsiveisti koks revoliucionierius. Kad atsidurtum bet kokioje rimtesnėje pozicijoje, reikia būti išskirtiniu ciniku ir veidmainiu. Kai kas sako, kad ciniškiausios valstybės struktūros yra teisėsaugos. Nieko panašaus – daugmaž demokratiškoje valstybėje teisėsauga dar turi įstatymais apibrėžtas ribas ir kartais net gali apriboti valdžioje esančios politinės grupuotės veiksmus. Tuo tarpu diplomatinės tarnybos visais laikais atstovavo vien valdančiojo klano interesus. Pasikeitus karaliui, prezidentui ar generaliniam sekretoriui, valdantysis klanas ir diplomatija turi persiorientuoti į naująjį vadovą. Todėl man ir įdomu, kokiu tikslu buvo perduotas šitas ne visai svarbių, nors kartais ir skandalingai atrodančių dokumentų masyvas.

Akivaizdu, kad kiekvieno mūsų pareiga (ją kildinčiau iš teisingumo supratimo) visomis priemonėmis palaikyti „WikiLeaks“ projektą. Bet tuo pat metu pabandykime suprasti, kokias pamokas galime gauti iš to, kas vyksta. Visų pirma, eilinį kartą įsitikinome, kad esame „mes“ ir yra „jie“, kurie žino daugiau ir elgiasi taip, kaip mums nepataria. Antra, pats laikas paklausti, ar diplomatų veikloje nėra pernelyg daug slaptumo, ar tokia viduramžiško stiliaus diplomatija apskritai vis dar reikalinga. Trečia pamoka – grynai praktinė. Pateko į rankas bet koks dokumentas – skelbk nedvejodamas, nes jo kai kam gali prireikti.

Vadinti juos „elektronine pasaulio sąžine“ kiek per anksti. Palaukime, kas bus toliau.

Šaltinis:
 


Susijusios naujienos:

  • Kodėl verta praleisti vakarą su šeima žaidžiant stalo žaidimus? (2024-10-02)

    Šiandien, kai technologijos užima didelę dalį mūsų laisvalaikio, praleisti vakarą su šeima žaidžiant stalo žaidimus tampa vis svarbesne tradicija. Tai ne tik smagus būdas pabėgti nuo ekranų, bet ir puiki galimybė sustiprinti šeimos ryšius, mokytis naujų įgūdžių ir kartu sukurti nepamirštamas akimirkas. Stalo žaidimai, net paprasčiausi ir trumpiausi, gali praturtinti šeimos laisvalaikį bei skatinti bendravimą.

    Bendravimas ir artimųjų ryšių stiprinimas

    Vienas iš pagrindinių privalumų, žaidžiant stalo žaidimus, yra galimybė bendrauti su šeimos nariais. Žaidimai suartina, leidžia pasikalbėti ir kartu išspręsti užduotis ar susidurti su iššūkiais. Tai puiki galimybė ne tik juoktis ir linksmintis, bet ir išgirsti vienas kitą. Kasdieniniame gyvenime, pilname darbų ir pareigų, dažnai pritrūksta laiko paprastam, kokybiškam bendravimui, todėl stalo žaidimai gali tapti ta jungiamąja grandimi, kuri stiprina šeimos ryšius. Be to, žaidimai suteikia progą geriau pažinti vienas kitą – nuo strateginio mąstymo iki humoro jausmo.

    Įgūdžių lavinimas

    Stalo žaidimai ne tik linksmina, bet ir ugdo įvairius įgūdžius. Žaisdami įvairaus tipo žaidimus, vaikai ir suaugusieji gali lavinti loginį mąstymą, strategiją, kūrybiškumą ir net problemų sprendimo gebėjimus. Kai kurie žaidimai reikalauja planuoti kelis žingsnius į priekį, o kiti – greitai reaguoti ir priimti sprendimus. Be to, daugelis stalo žaidimų ugdo bendradarbiavimo įgūdžius, kai komandos dirba kartu siekdamos bendro tikslo. Tai ne tik smagi veikla, bet ir naudinga tiek vaikams, tiek suaugusiems, padedant lavinti svarbius gyvenimo įgūdžius.

    Emocinio intelekto ugdymas

    Žaidžiant stalo žaidimus, šeimos nariai dažnai susiduria su įvairiais emociniais iššūkiais – laimėjimu, pralaimėjimu, netikėtais posūkiais. Tokios situacijos moko, kaip tinkamai reaguoti į įvairias emocijas, skatina empatiją ir savikontrolę. Mažesni vaikai gali išmokti susidoroti su pralaimėjimu, o vyresniems žaidėjams tai yra puiki galimybė lavinti savitvardą ir geranoriškumą. Būtent dėl šių savybių žaidimai padeda šeimai išmokti, kaip drauge įveikti sunkumus ir spręsti konfliktus.

    Atsipalaidavimas ir streso mažinimas

    Šiandieniniame greitame gyvenimo ritme stalo žaidimai gali tapti puikiu būdu atsipalaiduoti. Žaidžiant su šeima, dėmesys nukrypsta nuo kasdienių rūpesčių, o įsitraukimas į žaidimą leidžia pamiršti stresą. Smagus bendravimas, juokas ir lengva konkurencija padeda sukurti teigiamą atmosferą, kurioje visi gali pasijusti atsipalaidavę. Vakarai, praleisti su šeima prie stalo žaidimų, tampa puikiu būdu atkurti vidinę pusiausvyrą ir iš naujo pajusti ryšį su artimaisiais.

    Nostalgiškos ir nepamirštamos akimirkos

    Kartu praleistos akimirkos, ypač kai jos susijusios su juoku ir bendravimu, lieka ilgam. Žaidžiant stalo žaidimus, dažnai atsiranda situacijų, kurios taps šeimos istorijos dalimi ir bus prisimenamos dar daugelį metų. Kiekviena partija gali tapti nauju nuotykiu, sukuriančiu ne tik žaidimo momentus, bet ir smagias istorijas, kurias bus galima pasakoti vėliau. Šios akimirkos sukuria šeimos tradicijas, kurios tampa svarbia jos dalimi.

    Vakarai, praleisti su šeima žaidžiant stalo žaidimus, ne tik stiprina šeimos ryšius, bet ir padeda lavinti įgūdžius, ugdo emocinį intelektą ir suteikia progą atsipalaiduoti. Tai puikus būdas ne tik smagiai praleisti laiką, bet ir sukurti prisiminimus, kurie lydės visą gyvenimą.


  • Kas yra daiktų internetas? (2023-10-16)

    Nesunku pastebėti, kad internetas šiandien mums suteikia itin daug įvairių galimybių: būtent dėl jo, galime bendrauti su žmonėmis iš viso pasaulio, taip pat galime ir žiūrėti filmus, klausytis muzikos, apsipirkti, surasti mums reikiamą informaciją ir t.t. Tačiau net ir tai – dar ne viskas: o, ar esate girdėję apie daiktų internetą?

  • Kaip kurti logotipus? (2021-12-03)

    Logotipas yra vizualus kiekvieno verslo veidas. Tai visur – reklamoje, socialiniuose tinkluose, pakuotėse, elektroninėse parduotuvėse ir kitose komunikacijos formose. Dažniausiai logotipas yra įsimintiniausia vizualinė prekės ženklo detalė.

  • Perkame lauko šviestuvą internetu - kas svarbu? (2020-03-24)

    Šiuolaikinė rinka mirgėte mirga nuo pačių įvairiausių prekių pasiūlymų. Ne išimtis ir šviestuvai. Visgi tai nėra toks paprastas prietaisas kaip gali pasirodyti - tinkamai pritaikytas šviestuvas yra ne tik komfortą užtikrinantis praktiškas įrenginys, bet ir puikus aplinkos jaukumo elementas. Šiandien pačių įvairiausių įrenginių galima įsigyti ir internetinėje erdvėje. Ieškote joje lauko šviestuvo? Į ką turėtume atkreipti didžiausią dėmesį?

  • Draudimo skaičiuoklė internete - kad rastumėte geriausią pasiūlymą (2019-10-17)

    Renkatės naują automobilį, bet nežinote į ką atkreipti dėmesį, kad už jį nepermokėtumėte? Štai keletas patarimų kaip išvengti didesnių draudimo išlaidų įsigyjant transporto priemonę.


Komentarai

Reklaminis skydelis

Mūsų draugai

It naujienos

Deviceinformed