Internetiniai sukčiai rado naują būdą, kaip pasipelnyti iš patiklių gyventojų. Ant jų kabliuko neužkibęs vilnietis sutiko pasidalinti savo istorija ir įspėti „15min“ skaitytojus, kad būtų atidūs ir nepakliūtų į nedorų piliečių pinkles.
Su sukčiais Laimis (pavardė redakcijai žinoma) susidūrė po to, kai viename interneto skelbimų portale pranešė parduodantis mobilųjį telefoną „Nokia“. Po kurio laiko su vyru elektroniniu paštu susisiekė pirkėjas, prisistatęs Tomu P., ir pasiūlė už telefoną sumokėti daugiau negu buvo prašoma.
„Pirkėjas pranešė, kad šiuo metu yra išvykęs į JAV, bet telefono aparatą prašė paštu atsiųsti į Biržus. Gražiai bendravo. Įtarimų iš pradžių nekėlė. Susižinojęs banko sąskaitą, į kurią reikėjo padaryti pavedimą, labai greitai pranešė, kad pinigus pervedė“, – pasakojo Laimis.
Tačiau vyras pinigų iš Tomo P. negavo. Kai šiam apie tai pranešė, gavo paaiškinimą, kad pavedimas padarytas per vieną JAV bankų. „Pirkėjas sakė, kad turiu jam atsiųsti siuntos išsiuntimo kodą. Kitaip, pasak jo, bankas, saugumo sumetimais, negali padaryti pavedimo į mūsų sąskaitą, o jis, neva, negali pavedimo atšaukti“, – dėstė vilnietis.
Dokumentas iš banko su klaidomisLaimis pasakojo, kad įtarimų dėl Tomo P. sąžiningumo jam kilo tuomet, kai elektroniniu paštu iš neaiškaus siuntėjo gavo neva oficialų banko dokumentą, kuriame angliškai, tačiau su gramatinėmis klaidomis, buvo prašoma atsiųsti siuntos kodą.
„Parašiau tam vyrukui, kad, kol sąskaitoje nematysiu pinigų, telefono nesiųsiu. Jis visokiausiais būdais bandė įtikinti, kad pinigai jau „pakeliui“, kad reikalingas tik siuntos kodas“, – pasakojo telefono pardavėjas.
Jis sakė pasiūlęs išsiųsti siuntą į Biržus pavedimu, kai žmogus gauna prekę tik sumokėjęs už ją pašto skyriuje. Tačiau šis variantas Tomui P. netiko. Jis esą vis akcentavo, kad bankas jau nuskaičiavo pinigus nuo jo sąskaitos ir kad jis turės daug problemų dėl savo pinigų susigrąžinimo ir visų bankinių operacijų atšaukimo.
„Tada pasiūliau pats atvežti telefoną į Biržus. Norėjau pažiūrėti, ką jis į tai atsakys. Tačiau „pirkėjas“ pamatęs, jog manęs apgauti nepavyks, dingo kaip į vandenį. Tada supratau, kad tai naujas pinigų išviliojimo būdas“, – sakė Laimis ir perspėjo tautiečius būti atidžius.
Policija: tai – nauja sukčiavimo formaRamūnas Matonis, laikinai einantis Policijos departamento Komunikacijos skyriaus viršininko pareigas, „15min“ sakė, kad ši sukčiavimo forma yra dar negirdėta. „Tačiau esmė lieka ta pati, tik šiek tiek pakeista istorija. Sukčiai bando išgauti kuo daugiau asmens duomenų, kuriais pasinaudodami, išvilioja pinigus“, – aiškino R.Matonis.
Jis pagyrė vilnietį Laimį, kad šis elgėsi labai teisingai: neskubėjo vykdyti tariamo pirkėjo pageidavimų, pasitikrino informaciją ir pasiūlė keletą alternatyvių variantų, kaip galėtų perduoti prekę. „Tai labai paprasti, nieko nekainuojantys, tačiau efektyviausi būdai apsisaugoti nuo sukčių“, – sakė R.Matonis.
Anot policijos atstovo, tiksli tokių sukčiavimų statistika nevedama. Neoficialiais duomenimis, nuo panašaus plauko sukčių per metus nukenčia daugiau nei 300 žmonių, tačiau manoma, kad tokių atvejų gali būti ir daugiau, tik žmonės apie juos nepraneša.