Būna, pats save nustebinu savo elgesiu internetinėj erdvėj. Enter, o tada susimąstau, ar būčiau toks argumentuotas, tiesmukas, šaunus diskutuodamas akis į akį. Greičiausiai ne. Dar dažniau stebina internetiniai aplinkiniai. Petrai (vardas pakeistas), ar tikrai jau tu toks vakarėlių liūtas, – norėtųsi paklaust. Sutikit, internete mes kitokie.

Kyla tolimesni įdomūs klausimai: kodėl kitokie, kokie kitokie. Dar įdomiau, stebėdami elgesio skirtumus, pasireiškiančius įprastoj fizinėj erdvėj ir internete galime daugiau sužinoti apie mus, kokie norime būti, kas trukdo būti kokiais norime.

Norėčiau pasidalinti savo mintimis, pasiskolintais teoriniais psichologijos gabaliukais. Pirmiausia pakalbėsime apie mus ne internete, tada galėsime įvardinti kuo bendravimas internete skiriasi. Be to, internetinė erdvė yra labai įvairi – nuo eilinio komentaro iki video konferencijos, tad pasitelksime įvairių nuomonių: A. Joinson mums padės suprasti kaip skirtingos technologinės bendravimo sąlygos skatina mus būti kitokiais. Neapsieisime be K. Rogerso aprašytų dviejų skirtingų mūsų tikrasis aš ir idealusis aš versijų, kurias K. Y. A. McKenna panaudojo aiškinant internetinį elgesį. Tuomet plačiau apie tai kokie kitokie mes būname. Galų gale prisiminsime, kad galime kontroliuoti savo elgesį.

Mes ne internete

Bendrai gyvenime esam gerokai apriboti kitų žmonių įsivaizdavimo apie tai kokie mes turime būti. Tiesiogiai ar netiesiogiai aplinka turi lūkesčius, kad būsime tokie ir ne kitokie. Pavyzdžiui – šeima, besikreipdama „jūs, kunigėli“ tikisi, kad Liudas Vasaris taps kunigu. Netapdamas kunigu, Liudas Vasaris įskaudins tėvus. Ar lengva būti savimi?

Mums priskirtas roles, lūkesčius, kitų žmonių įtakas mums galime pavadinti socialiniu spaudimu. Tikimasi, kad išlaikysim ir keisim savo įsitikinimus, vertybes, elgesį taip, kad atitiktume mums pateiktas normas. Tiesa, kiekvienas individas yra skirtingai atsparus šiam socialiniui spaudimui. O bendrąja prasme su amžiumi tampame atsparesni, kontroliuojame įtaką iš aplinkos, gyvename harmoniškiau. Tačiau nepaisant amžiaus ar asmeninių savybių socialinį spaudimą patiriame visi.

Savotiškai esame sukaustyti ir savęs. Kiekvienas turime neišpildytų, paslėptų troškimų, poreikių – nepilnavertiškumo, seksualumo ir kitų kompleksų. Kartais susitaikom, kartais ieškom makiažo, tačiau mūsų kompleksai lieka mumyse, savotiškai apsprendžia mūsų elgesį.

Kas internete kitaip

Reikia perspėti, kad pastraipos pavadinimas gali neatitikt pastraipos turinio. Kaip ten bebūtų, įsijungus šviesolaidinį internetą, staiga mūsų vaidmenys, tapatybė, vidiniai kompleksai niekur nedings. Tačiau kiekviena maža situacija, kurios metu mes bendraujame, perduodame ir priimame informaciją iš kitų taps kitokia.

Pirmiausia, esminis skirtumas tarp internetinės ir ne internetinės erdvės yra mažesnis bendravimo partnerių pajautimas. Bendraujant gyvai kito žmogaus pajautimas yra didžiausias. Abipusiai keičiamės gestais, išraiškom, matome aprangą, kitą vizualia informaciją, girdime žodžius, balso tembrą, greitį, o jei nuskyla, tai ir paliečiam. Kuo mažiau nežodinės informacijos bendravimo technologija perteikia, tuo mažiau pajautimo apie kitus žmones turime.

Kuo mažiau pajautimo apie aplinkinius, tuo laisvesni esame. Liudo Vasario laikais nebuvo interneto. Beje bendravimas laiškais turi panašius požymius, kaip ir kai kurios internetinės erdvės. Laiške ar „Skype" žinutėje daug lengviau išdėstyti: „nebūsiu (įterpkite savo variantą), nes aš trokštu būti (įterpkite, kuo)“.

Internetas nelygus internetui

Yra įvairių bendravimo technologijų, kuriomis atskleidžiame save. Šiuo straipsniu taip pat atskleidžiu save. Kiekvienas bendravimo įrankis labai skiriasi pagal perduodamos informacijos būdą, kiekį ir tipą. Video pokalbio metu galime labai priartėti prie akis į akį bendravimo ir galime būti labai toli rašant anonimišką komentarą. Sunku būtų aptarti, kad ir pagrindines internetines erdves, naudojuosi tik dalimi jų. Už tai galime įvardinti pagrindinius bendravimo technologijų bruožus, kurie mažina arba didina perduodamą socialinį spaudimą. Tą padarė Adam Joinson (2003), išskyręs sinchroniškumą, perduodamus signalus, bendravimo kainą, anonimiškumą bei privataus pokalbio galimumą. Plačiau apie internetui aktualius technologijų bruožus:

Sinchroniškumas. Sinchroniškumas varijuoja nuo realiu laiku vykstančio bendravimo iki bendravimo išsisklaidžiusio laike. Nuo skype video pokalbio, kurio metu, kaip ir akis į akį, pašnekovai be perstojo keičiasi atsakymais iki elektroninio pašto. Turint laiko parengti atsakymą, apgalvotai pristatyti save, patiriame mažiau spaudimo.

Perduodami signalai. Bendravimo įrankiai gali būti grįsti tekstu, balsu arba vaizdu. Visi šie informacijos tipai sukelia iš esmės skirtingus psichologinius pažinimo procesus. Tačiau bendra grubi išvada yra ta, kad tekstinis bendravimas sukels mažiausiai pajautimo apie pašnekovą, vaizdinis bendravimas daugiausiai, o balsinis bendravimas bus tarpinis variantas. Tobulinant technologijas, atsiranda vis daugiau kombinacinių variantų, pavyzdžiui Facebooke galimas ir vaizdinis skambutis. Tačiau, šiuo atveju, dominuojantys signalai vis tiek išlieka tekstiniai.

Anonimiškumas. Dažniausiai internetinės bendravimas pasižymi vaizdo anonimiškumu, nes negalime matyti savo pašnekovo. Galime nežinoti pašnekovo vardo ir pavardės, arba žinoti tik pseudonimą. Kuo daugiau skirtingo tipo anonimiškumo, tuo mažiau pašnekovo pojūčio turėsime. Pavyzdžiui, tipinio naujienų portalo komentatorius yra labai anonimiškas, kurio nematome, negirdime, matome tik kokį nors daug informacijos neperteikiantį pseudonimą.

Privataus pokalbio galimumas. Pratęsiant pavyzdį su komentarais, yra mažiau pojūčio apie asmenį, kai neturime galimybės sukurti privatų pokalbį tarp dviejų žmonių. Priešingu atveju, pavyzdžiui, „mIRC“, „Facebook“ ir kitais atvejais galime inicijuoti privatų pašnekesį su asmeniu, tai didina galimybes turėti pašnekovų tarpusavio pajautimą.

Taigi, kiekvieną bendravimo įrankį, taip pat ir internetinį, galime įvertinti pagal A. Joinson išvardintus bruožus. Tai padeda paaiškinti ir prognozuoti elgesį internetinėse erdvėse.

Kiek kiekvienas iš mūsų pakintame internete

C. Rogers (1951) išskyrė „Tikrojo aš“ ir „Idealiojo aš“ asmenybės dalis. Tikrasis aš – tie bruožai ir savybės, kuriuos asmuo tiki turintis bei išreiškiantis socialinėje kasdienybėje. Idealusis aš – tie bruožai, kuriuos individas norėtų išreikšti, tačiau dažniausiai, daugumoje socialinių situacijų nepavyksta. O neatitikimas tarp dviejų „aš“ kelia diskomfortą, atitikimas – komfortą.

K. Y. A McKenna (2002) darbuose terminai „tikrasis aš“ ir „idealusis aš“ buvo pritaikyti internetinei psichologijai. Pirma, tie asmenys, kurių tikrasis aš mažiausiai atitinka idealųjį aš, bus labiausiai kitokie internetinėje erdvėje. Dviejų „aš“ neatitikimas kels nepatogumą ir skatins individus naudotis lengvinančiomis interneto aplinkybėmis patirti „idealųjį aš“.

Antra, autorius pastebi, kad iš esmės, internete išreiškiamas idealusis aš. O kuo labiau išreiški „idealųjį aš“, tuo labiau kitais atvejais neišreiškiamos savybės tampa „tikruoju aš“. Kodėl?

Dėl minėto anonimiškumo, mažesnio socialinio spaudimo, internete vyksta didesnis savęs atskleidimas. Sunkiai įgyvendinamos idealaus aš savybės tampa įgyvendinamos. Liudas Vasaris taip lengvai būtų galėjęs gyventi poeto gyvenimą, tiesiog talpindamas savo eiles rasyk.lt ar asmeniniam bloge.

Ką dar K. Y. A. McKenna patartų šių laikų Liudui Vasariui? Internete lengva rasti tokias socialines grupes, kurios atitiktų tavo požiūrį, vertybes, interesus – tavo idealųjį aš. Kai kuriais atvejais asmuo gali įsijungti tiesiog į jo pomėgius atitinkančias grupes, taip praturtidamas savo gyvenimą. Kitais atvejais dėl seksualinės orientacijos, tautybės, ligos ar kitos priežasties mažumom priklausantis asmuo atras gyvybiškai svarbius savitarpio pagalbos internetines grupes, forumus ir kitus sambūrius.

Apibendrinus skyrių, kuo labiau tikrasis aš neatitinka idealiojo aš, tuo labiau asmens elgsena internete ir ne internete skirsis. Antra, internete idealusis aš savotiškai tampa tikruoju aš.

Kuo bendrai internete mūsų elgesys kitoks?

Wallace (1999) apibendrindamas Joinson, Tidwell ir Walther bei kitų interneto psichologijos šulus teigia, kad esminė elgesio ypatybė internete yra padidėjęs savęs atskleidimas bendraujant. Savęs atskleidimas yra procesas, kurio metu leidžiame kitiems pažinti save.

Tai vyksta ne vien dėl esamo anonimiškumo. Pastebėta, kad bendraujant tekstu, vyksta vizualinės, garsinės informacijos kompensavimo procesai. Bendraujant tekstu, mes stengiamės kuo aiškiau formuluoti savo mintis, taip pat daugiau klausiame, bandydami suprasti kito žmogaus mintis.

Taip pat elgesys tampa labiau išreikštas (Kiesler 1984; McGuire 1987) tiek neigiama, tiek teigiama prasme. Galime teigti, kad, esant socialiniam spaudimui, mes save išreiškiame vidutiniškai. Tuo tarpu internete, esant mažesniam socialiniui spaudimui, mes daug intensyviau išlaisviname savo kūrybiškumą, slaptas idėjas – „YouTube“ vienas iš pavyzdžių. Lygiai taip pat lengviau išreiškiame ir savo asocialias savybes, agresiją.

Juk elgesį galime kontroliuoti

Suprasdami internetinių erdvių ypatybes, galime kontroliuoti savo elgesį. Kuo labiau internautas įsisąmonina internetinės erdvės ypatumus, tuo efektyviau gali kontroliuoti savo elgesį ir atvirkščiai. Aš, straipsnio autorius, Petras (vardas pakeistas) ir Liudas Vasaris – visi kartu tikimės, kad šio straipsnio pagalba skaitytojai praturtins savąjį supratimą apie internetinius mus. Enter.

Šaltinis: