Svetainė „Wikileaks“, ketinusi paskelbti šimtus tūkstančių slaptų JAV diplomatinių pranešimų, sekmadienį vakare pranešė patyrusi internetinių įsilaužėlių ataką. Vėliau informaciją iš minėtų dokumentų pradėjo skelbti įvairios pasaulio naujienų svetainės.

Apie tai svetainė pranešė per socialinį tinklą „Twitter“. „Wikileaks“ pridūrė, jog dokumentus vis tiek paviešins keletas laikraščių įvairiausiose pasaulio šalyse, informavo BBC.

„Wikileaks“ įkūrėjas Julianas Assange'as kiek anksčiau sekmadienį pareiškė, kad slapti JAV dokumentai, kurie netrukus bus paskelbti šiame tinklalapyje, apims „visus svarbius“ šiandienos pasaulio klausimus.

„Medžiaga, kurią netrukus paskelbsime, iš esmės apima visus svarbius klausimus visose pasaulio valstybėse“, – per teletiltą sakė jis žurnalistams Jordanijoje, kai jo buvo paklausta, ar naujai skelbiami dokumentai vėl yra susiję daugiausia su JAV karais Irake ir Afganistane. J.Assange'as paaiškino, jog bendrauja per teletiltą dėl to, kad „Jordanija nėra pati geriausia vieta būti su tave sekančia CŽV“. Iš kur jis kalbėjo, neaišku.

„Wikileaks“ ruošėsi paskelbti daugiau nei ketvirtį milijono slaptų pranešimų iš JAV ambasadų visame pasaulyje, kurie esą turi atskleisti tikrąjį amerikiečių pareigūnų požiūrį į kolegas iš kitų valstybių.

Aukšti JAV pareigūnai suskubo bandyti neutralizuoti galimą žalą ir perspėjo daugiau nei tuziną valstybių, tarp jų – svarbius sąjungininkus Australiją, Didžiąją Britaniją, Kanadą, Izraelį ir Turkiją.

Naujieji dokumentai turėtų atskleisti tūkstančius korupcijos įtarimų prieš politikus Rusijoje, Afganistane bei kitose Centrinės Azijos šalyse. Įtarimai yra pakankamai svarbūs, kad sukeltų rimtų nepatogumų užsienio vyriausybėms. Pasak Londone įsikūrusio arabų dienraščio „al-Hayat“, „WikiLeaks“ paviešintuose dokumentuose atskleidžiama, kaip Turkija padėjo „al-Qaedai“ Irake, o JAV rėmė kurdų sukilėlių organizaciją PKK, kuri kovoja separatistinį karą su Turkija nuo 1984 metų.

JAV ambasada Tel Avive įspėjo Izraelio užsienio reikalų ministeriją, kad kai kurios paviešintos telegramos gali liesti JAV-Izraelio santykius. Prieš tai šią savaitę „WikiLeaks“ savo „Twitter“ puslapyje pranešė, kad šis dokumentų paleidimas bus septynis kartus didesnis nei beveik 400 tūkst. Pentagono dokumentų, susijusių su Irako karu, kurie buvo paviešinti spalio mėnesį.

Be to, JAV Valstybės departamentas pranešė, kad dokumentų paviešinimas sukels pavojų daugybei žmonių gyvybių. J.Assange'as atkirto, jog JAV vadovybė tiesiog bijo atsakomybės.

Nors naršant po „Wikileaks“, vakar puslapis strigo, BBC paskelbė, kad svetainė vis dėlto paviešino minėtus dokumentus, kurie esą atskleidžia tai, kas JAV diplomatinei tarnybai kelia didžiausius rūpesčius. Tarp jų esą yra ir raportai iš arabų šalių, pavyzdžiui, Saudo Arabijos karaliaus raginimas JAV pulti Iraną ir taip nutraukti jo galimai rengiamų branduolinių ginklų programą.

Ataskaitose taip par rašoma apie plačiai paplitusias kompiuterines atakas, orgnazuojamas Kinijos vyriausybės.

„The Guradian“ praneša, jog iš dokumentų galima sužinoti apie išaugusią Vašingtono ir Londono baimę dėl Pakistino branduolinio ginklo programos, įtariamus ryšius tarp Rusijos valdžios ir organizuoto nusikalstamumo grupuočių, taip pat apie netinkamą britų karališkosios šeimos nario elgesį.

Daugiau informacijos iš paviešintų dokumentų galite rasti čia.

10 įsimintiniausių wikileaks.org paviešintų istorijų

Kadangi pagrindinis spaudos dėmesys bus sutelktas į naujus paviešintus dokumentus, „The Telegraph“ išrinko 10 iki šiol įdomiausių nutekėjusios informacijos faktų.

Žurnalistų ataka Irake

Pirmasis saraše - filmuotas vaizdas, kuriame rodoma, kaip JAV kariuomenės malūnsparnis sušaudė 15 žmonių, tarp kurių buvo du „Reuters“ žurnalistai. Šis incidentas buvo nufilmuotas su malūnsparnyje įtaisyta kamera ir sukrėtė visą pasaulį, kai vaizdo medžiaga buvo publikuota wikileaks.org interneto puslapyje.

JAV kariuomenė atsisakė nubausti malūnsparnio įgulą ir teigė, kad toje vietoje, kur JAV pajėgos turėjo pulti, buvo ir sukilėlių, ir žurnalistų. „Tuo metu mes negalėjome įžiūrėti, ar jie turėjo filmavimo kameras, ar ginklus“, – aiškino įvykio kaltininkai.

Vieno žuvusio žurnalisto brolis klausė, kaip tokie puikiai ištreniruoti JAV pilotai, turėję naujausią įrangą, negalėjo atskirti filmavimo kameros nuo raketoms paleisti skirto įrenginio.

Gvantanamo tradicijos

2007 metais wikileaks.org publikavo žinyną, kaip JAV kariai turi elgtis su kaliniais „Camp Delta“ karinėje bazėje, kurioje buvo įrengtas slaptas, su terorizmu siejamų asmenų kalėjimas. Žmogaus teisių grupėms nerimą sukėlė tai, kad, anot oficialių nurodymų, kaliniams gali būti iki 4 savaičių uždrausta susitikti su Raudonojo kryžiaus darbuotojais. Taip pat buvo atskleista, kad kaliniai gali sulaukti specialių apdovanojimų už gerą elgesį ar bendradarbiavimą. Apdovanojimas buvo tualetinio popieriaus rulonas.

Scientologija ir sielos

2008 metais wikileaks.org publikavo surinktas slaptas scientologijos „biblijas“, tarp kurių buvo šios, prieštaringai vertinamos bažnyčios darbai ir keista praktika. Atskleista, kad yra aštuoni veikiančiųjų sielų, vadinamųjų „Operating Thetans“, lygiai (aštuntasis lygmuo aukščiausias). Scientologijos bažnyčios teisininkai bandė priversti wikileaks.org panaikinti informaciją, tačiau tinklalapio kūrėjai atsisakė tai padaryti.

Klimato tyrėjų triukai

Programišiams pavykus gauti priėjimą, daugiau nei 1 000 Rytų Anglijos universiteto klimato tyrėjų grupės per daugiau nei 10 metų išsiųstų elektroninių laiškų buvo patalpinti wikileaks.org interneto svetainėje. Jie atskleidė, kad kai kurie mokslininkai, bandę pagrįsti teiginius, kad pasaulio klimato atšilimas yra realus ir dėl to kalta žmonija, naudodavo neobjektyvius duomenis. Šis pranešimas buvo pavadintas blogiausiu šios kartos moksliniu skandalu. Mokslininkų grupės vadovas Philas Jonesas dėl šios informacijos pasitraukė iš posto.

Juodasis sąrašas

Praeitais metais, kai Australijos vyriausybė sukūrė „didžiąją Australijos ugniasienę“, turėjusią apsaugoti šalies interneto vartotojus nuo netinkamų tinklalapių naršymo, wikileaks.org gavo pasiūlytą juodąjį sąrašą. Ši informacija buvo publikuota nepaisant vieno sąrašo kūrėjo, Sidnėjaus universiteto profesoriaus, Bjorno Landfeldto perspėjimų. Jo teigimu, sąraše „yra surinkta sutrumpinta ištvirkimo enciklopedija ir kita potencialiai pavojinga medžiaga“ ir vaikai neišvengiamai pradės to ieškoti. Beveik pusę sąrašo sudarė puslapiai, nesusiję su vaikų pornografija ar kuo nors panašiu. Jame buvo straipsniai iš wikileaks.org, „YouTube“ vaizdo klipai, radikalių religijų puslapiai, net kelionių agentūros ir vieno dantų gydytojo interneto puslapiai. Teisa, netrūko ir fetišo, heteroseksualų ir homoseksualų pornografijos.

„Trafiguros“ blokada

2009 metais žmonės internete pašėlo dėl nafta prekiaujančios įmonės „Trafigura“ bandymų blokuoti bet kokių tyrimų apie atliekų išmetimo Afrikoje poveikį žmogaus sveikatai publikacijas. Mokslų konsultanto Johno Mintono pranešime teigiama, kad cheminiai procesai, kurios „Trafigura“ naudojo valant benzino atliekas, buvo neprofesionalūs ir paliko neišvalytus sieros mišinius. Teigiama, kad šie mišiniai gali sukelti sunkius odos ir plaučių nudegimus, ilgalaikes opas, akių ligas, vėmimą, viduriavimą, sąmonės praradimą ir netgi mirtį. „The Guardian“ pavyko gauti šį pranešimą, tačiau „Trafigura“ padavė dienraštį į teismą ir pasiekė, kad būtų uždrausta publikuoti šią informaciją. Vis dėlto, šis pranešimas pasiekė wikileaks.org ir praėjus vos kelioms valandoms po to, kai „The Guardian“ buvo uždrausta paviešinti informaciją, pranešimas jau buvo plačiai diskutuojamas twiter'yje.

Narystė BNP

2008 metais buvo atskleisti 13 500 kraštutinės dešinės Britanijos nacionalinės partijos (BNP) narių vardai, adresai ir darbovietės. Šiame sąraše buvo keli policijos viršininkai, vyriausieji kariuomenės vadai, daktarai ir profesoriai. Šie duomenys pasirodė po to, kai vyriausieji šalies kariuomenės asmenys pranešė, kad BNP politika iš esmės neatitinka Britanijos kariuomenės vertybių. Mažiausiai vienas partijos narys buvo atleistas iš darbo, kai buvo išaiškinta, kad jis priklausė BNP partijai.

Įsilaužta Sarah Palin paštą

Prieš 2008 metų rinkimus kandidato Johno McCaino bendražygės Sarah Palin yahoo.com paštą įsilaužė „anonimas“ – dėl nuolatinės kovos prieš scientologijos bažnyčią žinoma interneto grupė. Wikileaks.org svetainėje buvo paskelbti du jos elektroniniai laiškai, kontaktų sąrašas ir įvairios šeimos nuotraukos. J. McCaino kampanija tai apibūdino kaip „šokiruojantį įsiveržimą į gubernatorės privatų gyvenimą ir įstatymų pažeidimą.“ Buvo nustatyta, kad S. Palin šį privatų elektroninį paštą naudojo oficialiam verslui ir įtariama, kad taip buvo norėta išvengti JAV viešųjų įrašų įstatymų.

Rugsėjo 11-osios SMS

Praeitų metų lapkriti wikileaks.org puslapyje pasirodė daugiau nei 500 tūkst. pranešimų gaviklių žinučių, išsiųstų Amerikoje tą dieną, kai įvyko rugsėjo 11-osios teroristų ataka. Kai kurios jų buvo federalinių ir vietinių pareigūnų, tačiau dauguma priklausė paprastiems žmonėms. Buvo nemažai diskutuojama, ar toks paviešinimas yra teisėtas prieš visuomenę. Wikileaks.org atstovas spaudai apgynė šį informacijos paviešinimą. Jis teigė, kad tai padeda susidaryti bendresnį vaizdą apie tai, kas vyko tą dieną.

Slaptasis D. Britanijos žinynas

Praeitų metų spalio mėnesį wikileaks.org puslapyje pasirodė britų kariuomenės žinynas, kuriame nurodoma, kaip reikia kovoti su informacijos nutekėjimu. Jame teigiama, kad Kinija „turi nepasotinamą informacijos apetitą“ ir šnipinėjimas jau nebėra toks, kaip buvo „aprašoma Johno Le Carre'o romanuose“. Dokumente pateikiami žurnalistų sąrašai, užsienio žvalgybos tarnybos, nusikaltėliai, teroristinės grupuotės ir nepatenkinti darbuotojai, kurie laikomi grėsme saugumui.