Pirkti žvakutes, karstus, kryžius arba internete įkurti mirusiųjų duomenų bazę – elektroniniai pasiūlymai, kurie lietuvius dar ne itin vilioja. Antplūdžio sulaukė tik naujo tinklalapio, siūlančio už tam tikrą mokestį uždegti žvakutę ant bet kurio kapo Lietuvoje ir jį sutvarkyti, kūrėjai. Tai ypač vilioja emigrantus ir vyresnio amžiaus žmones, negalinčius aplankyti artimųjų kapų.

Elektroniniu būdu galima užsisakyti ne tik Vėlinių žvakutę, kuri už keliasdešimt litų bus uždegta ant bet kurio kapo Lietuvoje, o tai įrodančios nuotraukos pasieks jus elektroniniu paštu. Tokiu pat būdu lietuviai jau samdo ir artimųjų kapų tvarkytojus.

Kuria darbo vietas kapų tvarkytojams

„Susidomėjusių klientų antplūdis nustebino. Kartais, apibūdindama savo sumanymą, sakau, kad anksčiau skalbėme patys, o dabar atsirado skalbimo mašinos – kodėl jomis nepasinaudojus? Kodėl nepasamdžius žmonių, kurie pasirūpintų mūsų artimųjų kapais, jei negalime to padaryti patys? Internetu daugiausia žvakutės uždegimo ar kapo tvarkymo paslaugą užsako senjorai, tačiau jiems užpildyti paraiškas internete padeda jaunimas. Mūsų projektas yra tradicijos išlaikymas, šventas dalykas, nes visi išeisime Anapilin.

Aš pati trejus metus gyvenau Airijoje, buvau viena pirmųjų lietuvių, išvažiavusių padirbėti į užsienį. Prieš Vėlines pjaustydama moliūgus užsieniečiams pasakodavau, kaip šią dieną lietuviai uždega tūkstančius žvakučių, o mūsų kapinės atrodo kaip iš tolo žiburiais šviečiantys miestai – jie klausydavosi išsižioję. Tai jautri sritis, ypač tiems žmonėms, kurie emigravo į užsienį šeimomis ir Lietuvoje neturi artimųjų, kurie prižiūrėtų jų tėvų, senelių kapus“, – apie iš asmeninės patirties kilusią verslo idėją pasakojo interneto svetainės zvakute.lt vadovė Jurgita Kanapeckienė.

Moteris prisiminė, kad, sulaukusi Visų šventųjų dienos, ne visada galėdavo grįžti į Lietuvą – kartais neišleisdavo darbdavys, sutrukdydavo pinigų stygius. Būdavo skaudu, tačiau, artimiau pabendravusi su tautiečiais, ji suprato, kad ne vienas jų suka galvą, kaip tinkamai pasirūpinti artimųjų kapais.

Kurį laiką emigrantai šią problemą spręsdavo prašydami kapais pasirūpinti kaimynų, pažįstamų arba norinčių papildomai užsidirbti pensininkų. J. Kanapeckienė pasakojo čia įžvelgusi nišą naujoms darbo vietoms sukurti.

„Ypač dažnai tokių kapų tvarkytojų atsiranda mažuose miesteliuose. Pamanėme, kodėl gi nesukūrus darbo vietų Lietuvoje? Šiuo metu samdome nemažai žmonių, kurie turi bent kelerių metų kapų tvarkymo patirtį, yra patikimi. Kaip juos randame? Pirmiausia atsižvelgiame į rekomendacijas, ieškome patikimų žmonių, nes būna atvejų, kai pasižadėję sutvarkyti kapą, tvarkytojai to nepadaro“, – sakė J. Kanapeckienė.

Karstai – internetu

Internetą lietuviai atranda ne tik prieš Vėlines: kai kurie jų elektroniniu būdu perka karstus, užsisako įkapes. „Galime drąsiai teigti, kad jau atėjo laikas, kai lietuviai perka karstus internetu, bet, kaip visada, su šiokia tokia baime ir abejone, kad bus apgauti. Tačiau tokią paslaugą renkasi tie, kurie nusivylė pirkdami karstą laidojimo paslaugas teikiančioje įmonėje, kur permokėjo dvigubai ar net trigubai, priklausomai nuo to, ar laidojimo namai yra Vilniuje, Kaune ar kitame mieste.

Turbūt niekam ne paslaptis, kad šioje sferoje – monopolija. Aišku, daugelis nori karstą pačiupinėti, paliesti ir apžiūrėti, bet kai kainų skirtumas dvigubas, tam nebeteikia tokios didelės reikšmės“, – aiškino „Karstai internetu“ įmonės atstovas Darius.

Elektroninės kapinės nepasiteisino

Prieš keletą metų lietuviams buvo garsiai trimituojama apie naujovę – elektronines kapines. Šiame tinklalapyje turėjo veikti elektroninė mirusiųjų duomenų bazė, palengvinanti Lietuvoje palaidotų žmonių kapinių paiešką ir priežiūrą, kauptis nuorodos į mirusiesiems atminti sukurtus interneto tinklalapius.

Projekto sumanytojai tikėjosi, kad jis ne tik taps pirmu žingsniu apie šalies kapinynus skaitmenizavimo link, bet ir paskatins žmones aktyviau naudotis elektroninėmis paslaugomis rūpinantis laidotuvėmis arba Vėlinių atributais. Vis dėlto jau kurį laiką elektroninių kapinių svetainė yra rekonstruojama, arba, kitaip tariant, palaidota.

„Galbūt ir mes tolimoje ateityje imsimės atgaivinti internetinių kapinių idėją. Gauname tokių pasiūlymų iš mūsų paslaugomis besidominčių žmonių. Beje, jaunimas kitaip žiūri į laidotuvių tradicijas: esame gavę užklausimų, ar į artimųjų laidotuves galėtume atsiųsti „Olialia pupytes“, kurios iššautų fejerverkus.

Tačiau mano pozicija yra ta, kad Vėlinių šventę ar laidotuves turi gaubti rimtis, pagarba, norėtųsi išlaikyti tradiciją. Negalima to paversti pramoga ar dideliu verslu, reikia rodyti tinkamą pagarbą protėviams“, – įsitikinusi J. Kanapeckienė.