Viskas yra įmanoma. Ir kone viską galima nusipirkti. Ypač virtualioje erdvėje. Net poziciją „Google“ paieškoje. O naršytojai ir nesužinos, kad už tai buvo sumokėta.

Pritraukti lankytojų į tinklalapį galima įvairiais būdais: pirkti reklamą populiariuose tinklalapiuose, mokėti paieškos svetainėms už parodymus arba tiesiog kurti turinį ir laukti, kol internautai patys jį atras. Tačiau dauguma atvejų tai reikalauja arba daug pinigų, arba daug laiko.

Kitas būdas – pasiekti, kad naršytojams ieškant tam tikrų frazių paieškos svetainėse tinklalapis būtų rodomas kuo aukštesnėje pozicijoje. Ši veikla vadinama tinklalapių optimizavimu paieškos sistemoms (angl. Search engine optimization, SEO). Tai ypač aktualu įmonėms, kurios tikisi pritraukti pirkėjų internetu.

Svarbiausia tinkamai parinkti raktažodžius

Didžioji dalis interneto svetainių lankytojų ateina per paieškos sistemas, o absoliuti dauguma naršytojų peržiūri tik pirmą rezultatų puslapį. Patekti į jį ir yra SEO specialistų siekis bei tikslas.

Tačiau kad tai pasiektų jiems tenka ne tik „paturbinti“ patį tinklalapį, bet ir pasitelkti kitus įrankius. Ir kitas svetaines.

Apie šio darbo užkulisius kalbėjausi su bendrovės „Investicijos ir technologijos“ direktoriumi, SEO specialistu Ramūnu Bruzgiu.

Kadangi paieškos sistemoms svarbiausia tinklalapių turinys, nuo jo svetainės optimizavimas ir pradedamas: žinant, ko įmonė nori, atitinkamai paruošiamas turinys jos tinklalapyje. Pvz., padangų montavimą siūlančios įmonės tinklalapyje talpinama informacija apie tai, darbų kainos, kontaktai ir kt. Kuo turinio daugiau, tuo geriau.

Tarkime, galima publikuoti straipsnius apie skirtingas padangų rūšis, vairavimo sąlygas žiemą ir kt. Svarbu, kad tinklalapyje būtų reikiami raktažodžiai, be to, jis turi būti patrauklus lankytojams.

Tuomet atliekama konkurentų analizė: kokios įmonės dar siūlo šias paslaugas, pagal kokius raktažodžius žmonės randa jų tinklalapius, ar jų tinklalapiai „optimizuoti“ ir t.t.

Itin svarbu tinkamai pasirinkti raktažodžius, kurie padės pritraukti lankytojų į svetainę. Tam sukurti specialūs įrankiai, pavyzdžiui, populiariausias tam tikros srities paieškas gali padėti surasti „Google Keyword Tool“. Įvedus vieną žodį galima rasti panašias paieškas, kurios pastaruoju metu „Google“ buvo atliekamos dažniausiai. Šių raktažodžių paieškų rezultatus ir siekiama pakeisti.

Pagrindinis darbas – „spam‘inti“

Paieškos svetainių „vorams“, nuolat tikrinantiems interneto turinį, svarbu tai, kiek ir kokių svetainių pateikia nuorodas į tinklalapį. Dar geriau, jei žodžiai, vedantys į tinklalapį (t.y., žodžiai, ant kurių pažymėta nuoroda į tinklalapį), atitinka paieškos raktažodžius.

SEO specialistai to siekia įvairiomis priemonėmis. Pavyzdžiui, talpina skelbimus specializuotuose tinklalapiuose, forumuose, įmonių kataloguose, straipsnius „Wikipedia“, portaluose, įrašus „Twitter“, „Digg“, „Google Buzz“ ir kitur, ar net rašo komentarus tinklaraščiuose. Komentarų tekstas paprastai būna universalus bet kokiems įrašams, pavyzdžiui, „Man labai patiko“, „Labai įdomu, šaunu, kad rašote apie tai“, „Labai geras ir naudingas straipsnis“.

Pats komentaro tekstas didelės reikšmės nuorodoms neturi – svarbiausia „vardo“ laukelyje įrašyti norimą paieškos žodį ir nurodyti tinklalapį, į kurį „vardas“ turėtų nuvesti. Žinoma, tai daroma ne „rankomis“, o automatiškai, naudojant specialias programas, kurių dauguma yra mokamos.

Tiesa, dalis tinklaraščių turi filtrus, kurie atpažįsta „masinius komentarus“ ir jų nepraleidžia. Tačiau jei komentaras nebus pašalintas, paieškos sistemos laikys, kad tinklaraščio autorius, rašydamas kad ir apie tą patį padangų montavimą, rekomendavo užsukti į nuorodoje pateiktą tinklalapį. Ir kilstels jo reitingą, o tuo pačiu – poziciją paieškoje.

Kiti SEO specialistai patys kuria tinklaraščius ar tinklalapius, kurių įrašuose sukelia nuorodas į klientų tinklalapius. Beje, tuomet reikia rūpintis jau ir šių tinklalapių populiarumu, mat jei nuorodą „duodantį“ tinklalapį paieškos sistema vertina prastai, šių nuorodų vertė taip pat būna menka.

Šiuos tinklalapius, žinoma, reikia užpildyti turiniu. Pageidautina – unikaliu. Tačiau nebūtina visų tekstų rašyti patiems, galima tekstus „skolintis“ ir „keisti“ panaudojant įvairias priemones, pradedant automatiniu vertimu „originalo kalba>kita kalba>originalo kalba“, ir baigiant teksto „spineriais“ (angl. spin – sukti), kurie pakeičia tekste esančius žodžius sinonimais, keičia jų tvarką sakinyje ir pan.

Dar vienas būdas – kurti „automatinius blog‘us“, t.y. tinklaraščius, kuriuos „rašo“ pats kompiuteris. Jų per kelias minutes galima sukurti tūkstančiais. Paprastai tokie tinklaraščiai „optimizuojami“ labai siauram raktažodžiui.

Nuorodų taip pat galima gauti sumokėjus kitiems tinklalapiams. T.y., perkama reklama, tačiau vietoje „banerio“ įkeliamas tekstas su aktyvia nuoroda. Paprastai už tai sumokama terminuotam laikui, tačiau jei klientui pakanka, kad jo svetainė „pakiltų“ keliems mėnesiams ar pusmečiui, suveikia.

Nuo to, kiek ir kokių priemonių naudojama, priklauso „kampanijos“ efektyvumas ir, žinoma, kaina.

Anot R.Bruzgio, vieno raktažodžio „iškėlimas“ į „Google“ paieškos pirmąjį puslapį kainuoja vidutiniškai 200-300 Lt, tačiau tai priklauso nuo kliento poreikių bei raktažodžio „populiarumo“. Jei konkurencija didelė ir norima, kad svetainė atsidurtų pirmoje paieškos vietoje, kaina gali smarkiai išaugti.

Didžiausias R.Bruzgio projektas – svetainės iškėlimas į pirmą vietą pagal raktažodį „locksmiths“. Keturis mėnesius trukęs darbas užsakovui kainavo per 20 tūkst. Lt. Tačiau ir dabar, praėjus bemaž 4 metams, ši svetainė tebėra pirmame paieškos rezultatų puslapyje. Anot pašnekovo, jei klientas būtų pirkęs „Google Adwords“ reklamą, jam tai būtų kainavę keliolika kartų brangiau.

Įstatymai nedraudžia

Nors už el. paštu siunčiamus nepageidaujamus šlamštlaiškius (angl. spam), kuriais reklamuojamos prekės ar paslaugos, gresia bauda nuo 500 iki 1000 Lt (esant pakartotiniam pažeidimui – nuo 1000 iki 2000 Lt), „netikrų“ komentarų ar reklaminių skelbimų publikavimas nėra draudžiamas. Svetainių saugumu bei juose talpinamais komentarais turi pasirūpinti patys tinklalapių savininkai.

„Reklamos įstatymas draudžia nepageidaujamą reklamą, t.y., reklamą, teikiamą ryšio priemonėmis be vartotojo sutikimo ar prašymo, taip pat paslėptą reklamą, t.y., atvejus, kai reklaminė informacija teikiama tokia forma, kai vartotojai nesupranta jos pateikimo tikrojo tikslo. Už šių draudimų pažeidimus Vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VTAT) taiko sankcijas. Tačiau taip vadinamų „spaminių“ komentarų draudimas nei šiame, nei kituose VTAT kompetencijai priskirtuose įstatymuose šiuo metu nėra nustatytas. Visgi kiekvienu atveju toks informacijos skleidimas turi būti vertinamas konkrečiai, tik ištyrus konkretaus atvejo aplinkybes galima vienareikšmiškai nustatyti, ar tokia reklama nepažeidžia Reklamos įstatymo ar kitų teisės aktų nuostatų“, – „15min“ teigė VTAT Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Vitas Ūsas.