| Internete – kompiuterinės „plastinės chirurgijos“ vajus |
| Interneto Gidas |
| Trečiadienis, 19 Rugpjūtis 2009 09:36 |
|
Socialiniai tinklai ir internetas šiuolaikinio žmogaus gyvenime užima vis daugiau vietos. Dirbama ir bendraujama internetu, internete informacijos apie būsimus darbuotojus ieško darbdaviai ir antrosios pusės. Dauguma ėmė talpinti asmeninio gyvenimo akimirkas į įvairiausių socialinių tinklų internetines svetaines. Deja, gyvenimiška realybė kartais atrodo ne tokia patraukli, todėl stulbinančiu greičiu populiarėja asmeninių nuotraukų retušavimas.
Neseniai britų dienraštis „The Sun“ paskelbė, kad Jungtinės Karalystės gyventojai klastoja netgi savo atostogų nuotraukas. „Korekcijos“ – nežymios, bet patobulinančios išvaizdą. Vis dėlto noras koreguoti nuotraukas bei tapti patrauklesniais pastebimas ne tik Jungtinėje Karalystėje, bet visame pasaulyje. Didelės akys, lieknas liemuo, graži oda, balti dantys, stangresnė krūtinė – daugybė prašymų užplūsta tuos, kurie naudodami kompiuterines programas gali koreguoti išvaizdą ne prasčiau nei plastikos chirurgai. Psichologai šiuo reiškiniu nesistebi. „Manau, kad bendraudami su kitais, žmonės taip pat gražina save. Pastebėję savo trūkumą veidrodyje, daugelis neišeina iš namų nesuradę pozos ar būdo užglaistyti ar sumažinti nepasitenkinimą keliančias išvaizdos savybes, – tvirtino psichoterapeutas Olegas Lapinas. – Socialiniuose tinkluose žmonės daro tą patį – galvoja, kaip jie atrodo kitiems.“ Paklaustas, kodėl imamasi kompiuterinės nuotraukų korekcijos, o ne lankomasi sporto klube ar kreipiamasi į plastikos chirurgus, O. Lapinas teigė, kad tai lemia finansinės priežastys: „Plastikos chirurgo paslaugos kainuoja dešimtis tūkstančių litų, o nuotraukos korekcija – nieko.“ Anot psichoterapeuto, nuotraukų koregavimas yra problemų sprendimas. „Bėda yra tada, kai žmogui nepatinka jo išvaizda, trūkumai, dėl jų jam gėda ir apie juos jis daug galvoja, – sakė O. Lapinas. – Kaip ir kosmetinė chirurgija, taip ir kompiuterinė korekcija yra bandymas tokias problemas sušvelninti ar užmaskuoti.“ Vis dėlto, anot psichoterapeuto, blogai, kad žmonės sureikšmina savo išvaizdą labiau nei būdo savybes. „Feminizmas įdėjo į šiuolaikinių europiečių galvas, kad svarbiau gerai jaustis nei gerai atrodyti. Gal todėl prancūzaitės, vokietaitės, italės gali sau leisti būti nutukusios ir dėvėti marškinėlius, šortus. Lietuvaitės taip niekada nesielgs – jos turi būti labai lieknos, aptemptais drabužiais, nepaprastai prisižiūrinčios ir įsitempusios. Čia daugiau dėmesio skiriama įvaizdžiui, ne savijautai ir tai tampa ideologija“, – pasakojo psichoterapeutas. Jo žodžiais, dėl perdėto susirūpinimo savo išvaizda į psichologus pagalbos niekas nesikreipia, nebent tėvai atveda paauglį ar paauglę, kuriems per daug rūpi išorė. „Suaugę žmonės laiko tai norma, nes ir visuomenėje tai normalu – turi būti prisižiūrėjęs“, – tvirtino specialistas.  |
| Susijusios naujienos: |
|---|
|
Nesunku pastebėti, kad internetas šiandien mums suteikia itin daug įvairių galimybių: būtent dėl jo, galime bendrauti su žmonėmis iš viso pasaulio, taip pat galime ir žiūrėti filmus, klausytis muzikos, apsipirkti, surasti mums reikiamą informaciją ir t.t. Tačiau net ir tai – dar ne viskas: o, ar esate girdėję apie daiktų internetą?
Logotipas yra vizualus kiekvieno verslo veidas. Tai visur – reklamoje, socialiniuose tinkluose, pakuotėse, elektroninėse parduotuvėse ir kitose komunikacijos formose. Dažniausiai logotipas yra įsimintiniausia vizualinė prekės ženklo detalė.
Šiuolaikinė rinka mirgėte mirga nuo pačių įvairiausių prekių pasiūlymų. Ne išimtis ir šviestuvai. Visgi tai nėra toks paprastas prietaisas kaip gali pasirodyti - tinkamai pritaikytas šviestuvas yra ne tik komfortą užtikrinantis praktiškas įrenginys, bet ir puikus aplinkos jaukumo elementas. Šiandien pačių įvairiausių įrenginių galima įsigyti ir internetinėje erdvėje. Ieškote joje lauko šviestuvo? Į ką turėtume atkreipti didžiausią dėmesį?
Renkatės naują automobilį, bet nežinote į ką atkreipti dėmesį, kad už jį nepermokėtumėte? Štai keletas patarimų kaip išvengti didesnių draudimo išlaidų įsigyjant transporto priemonę.
