„Google“ ir „Bing“ patvirtino, kad nuorodos, dalinamos per „Twitter“ ar „Facebook“ socialinius tinklus turi tiesioginę įtaką tinklalapių reitingams (o tai dažnai reiškia ir geresnę poziciją nuorodų „medyje“).

Praėjusią savaitę Danny Sullivanas paėmė labai svarbų interviu iš „Google“ ir „Bing“ kompanijų atstovų. Kadangi šios naujienos tinklalapių optimizavimą paieškos sistemoms (angl. Search engine optimization, SEO) atliekantiems specialistams tikrai svarbios, nusprendžiau išversti straipsnį į lietuvių kalbą.

Pasirodo, socialiniai tinklai dar ir kaip įtakoja paieškos sistemų rezultatus. Toks poveikis buvo seniai įtariamas SEO specialistų, bet oficialaus patvirtinimo iš paieškos sistemų gamintojų nebuvo, ir dabar mes jį turime.

Štai dalis minėto interviu su kompanijų atstovais:

Danny Sullivan: Jeigu straipsnis turi retweet‘ų arba dažnai minimas per „Twitter“, ar jūs laikote tai signalu iš išorės, kad tas straipsnis geriau atsispindėtų paieškos rezultatuose?

„Bing“: Mes tikrai žiūrime į vartotojo socialinį autoritetą. Mes žiūrime į tai, kiek žmonių jus sekate per „Twitter“, kiek seka jus, ir tai gali suteikti nedidelį pranašumą įprastų paieškos rezultatų sąrašams. Tai turi dar didesnę įtaką per „Bing Social Search“, kur „Twitter“ žinutės iš įtakingų žmonių jus pakels į aukštumas pagal atitinkamus raktažodžius.

„Google“: Taip, mes laikome tai signalu. Jis įtakoja mūsų organinius ir naujienų reitingus. Mes taip pat naudojame tą informaciją, atnaujindami savo naujienų svetainę, pažymėdami, kiek žmonių pasidalino tuo straipsniu.

Danny Sullivan: Ar jūs stengiatės išskaičiuoti autoritetą žmogaus, kuris rašo žinutes į „Twitter“? Ar bandote „sužinoti“, jei galite, kas tokie tie žmonės?

„Bing“: Taip. Mes tikrai skaičiuojame „Twitter“ rašančių žmonių autoritetą. Jeigu tai yra žinomos asmenybės ar leidėjai, mes priskiriame tuos duomenis jų realiam profiliui (pvz., Danny Sullivan)

„Google“: Taip, mes skaičiuojame ir naudojame autoriaus kokybę. Bet mes nežinome, kas yra kas realiame gyvenime.

Danny Sullivan: Ar jūs skaičiuojate, ar nuoroda turi turėti didesnį svorį, priklausomai nuo to, koks žmogus parašė ją per „Twitter“?

„Bing“: Taip.

„Google“: Taip, mes naudojame tai kaip signalą, ypač „Top links“ skiltyje („Google Realtime Search“). Autoriaus autoritetas yra ne tas pats kas „PageRank“, bet jis yra naudojamas, tačiau daugiausiai realaus laiko paieškai. Paprastoje paieškoje jis naudojamas tik dalyje situacijų.

Taigi paieškos sistemos skaičiuoja autorių socialinį autoritetą. Ką gi tai galėtų reikšti realiame gyvenime, pabandykime paspėlioti:

   1. Šaltinių skaičius: turėti 50 tweet‘ų iš vieno vartotojo yra panašu, kaip turėti 50 nuorodų iš vienos svetainės, daug naudingiau yra turėti 50 tweet‘ų iš 50 skirtingų „Twitter“ vartotojų;
   2. Laikas: naujo RSS srauto įrašo pasirodymas gali įtakoti naujausius rezultatus paieškoje, bet jei per „Twitter“ pasirodo nuoroda į senesnį straipsnį, tai duoda jam papildomos vertės ir svorio paieškoje (tai yra svarbiau negu tiesiog pranešti, kas naujo);
   3. Turinio kontekstas: žinutė aplink nuorodą per „Twitter“ gali padėti paieškos sistemoms susigaudyti ir užpildyti papildomą informaciją apie tai, kas ta nuoroda iš tikrųjų yra;
   4. Aktyvumo lygis: skaičius paspaudimų, retweet‘ų, like‘ų ir kitų aktyvumų (jeigu juos galima pamatuoti) tikrai gali turėti didelę įtaką, koks svoris yra priskiriamas nuorodai.

Taip pat galima paspėlioti, kas įtakoja tą minėtąjį vartotojo socialinį autoritetą:

   1. Draugų/sekėjų (angl. follower) skaičius: kaip ir nuorodos, dauguma atvejų yra kuo daugiau, tuo geriau, nors gali būti ir išimčių – žemos kokybės botai arba neautentiškos paskyros, turbūt, pereina filtrą;
   2. Draugų/sekėjų autoritetas: čia vos ne kaip politikoje – kuo įtakingesni tavo draugai, tuo didesnis ir tavo paties socialinis autoritetas;
   3. Draugų/sekėjų aktyvumo analizė: kaip paieškos varikliai analizuoja nuorodas ir jų šaltinius, taip pat turbūt analizuoja ir tai, ar jūsų socialinis aktyvumas yra aukštas. Jeigu jus seka 100 tūkstančių žmonių, o jūs sekate 99 tūkstančių iš jų, bet jūsų tarpusavio aktyvumas yra mažas, tai turbūt bus prastesnis variantas, negu turėti 5 tūkstančius aktyvių draugų su retweet‘inimais, like‘ais, nuorodų persiuntimu ir kt.;
   4. Specifiškumas: varikliai analizuoja ne tik nuorodas, bet ir jų turinį, tad yra tikimybė, jog socialinis autoritetas gali būti net specifinis pagal įvairias temas. Pvz., jei dauguma jūsų nuorodų yra apie programavimą ir jos yra kokybiškos, tai yra tikimybė, kad paieškos užklausos apie programavimą jūsų rezultatus minės dažniau, nes jūs turėsite autoritetą pagal programavimo temą;
   5. Asociacijos su realybe: manau, kad „Google“ ir „Bing“ atlieka pakankamai kokybišką darbą, priskirdami socialinės terpės autorius prie jiems priskiriamų projektų ar domenų, nepriklausomai ar jie juos valdytų, ar būtų ten straipsnių autoriai. Kartais tai būna lengva, tiesiog sutapatinus URL adresus, bet būna ir sudėtingesnių atvejų, kai reikia sugretinti ir surasti panašumus.

Originalus straipsnis: SEOMoz.org: Google + Bing Confirm that Twitter/Facebook Influence SEO

Taigi po straipsnio vertimu norėčiau išsakyti ir savo nuomonę. Pastebėjau šią nupasakotą teoriją viename savo projekte. Puslapio Kinoteka.lt lankomumas buvo pakankamai mažas (~50 per dieną), kol nepradėjau aktyviai rašyti į „Facebook“ fanų puslapį. Tas puslapis turi jau virš 1000 fanų, ir iš „Facebook“ į tinklalapį ateina apie 10 proc. viso lankytojų srauto. Bet esmė ne tame – reikalas tas, kad pastebėjau, jog „Google“ pakėlė tinklalapio reitingus ir pradėjo geriau indeksuoti puslapius būtent po mano „socialinės veiklos“ suaktyvėjimo. Kitaip tariant, gal tinklalapis taip pamažu užsitarnauja savo socialinį autoritetą?

Šiaip, kiek tenka žvalgytis į dabartinio interneto aktualijas, vis labiau iškyla sąvoka SMO (Social Media Optimization), kuri su laiku gali būti netgi svarbesnė, negu SEO. Jeigu šiuo metu tinklalapių lankytojų šaltiniai pasiskirsto kartais „Google“ – 80 proc., „Facebook“ – 10 proc., tai manau, kad yra tikimybė, jog socialinėje terpėje aktyvių puslapių „Facebook“ lankytojų dalis augs, o „Google“ mažės. Nenuostabu, kad kai kurios organizacijos nusprendžia net neturėti savo svetainės, o tiesiog turėti savo „Facebook“ puslapį.

Jeigu įveikėte visą straipsnį ir perskaitėte iki čia, klausimas jums: ar jūsų projektuose „Facebook“ ir „Twitter“ padėjo pasiekti „Google“ rezultatų viršūnių, ar nepastebėjote tokios tendencijos?