|
 Paprastai žmonės bijo to, ko nežino. Tačiau kalbant apie „debesies“ technologijas, minėtas principas nelabai tinka. Verslininkai sėkmingai naudojasi ne viena mokama ar nemokama „debesies“ paslauga, tačiau nežino ją esant „dangiškos“ kilmės. Dėl nežinojimo ir atsiranda baimės, kurias greitai galima panaikinti.
Baimės kažkuo naudotis yra paprastai susijusios su tam tikrais neigiamais stereotipais, kurie yra eskaluojami kur kas labiau, nei teigiami. Pabandžius pasidomėti, ką verslas mano apie „debesis“ paaiškėjo, kad yra bent trys pagrindiniai stereotipai, dėl kurių „debesies“ technologijos lėtai plinta Lietuvoje.
Stereotipas Nr. 1. „Debesies“ technologijos yra naujos ir sudėtingos programos, kurių reikia labai siauram ratui specialistų.
Šis stereotipas yra vienas iš absurdiškiausių, nes viskas yra priešingai. „Debesies“ technologijos išsiskiria tuo, kad vartotojai jomis naudojasi paprastai ir efektyviai. Ar esate naudojęsi „Google Docs“ dokumentų tvarkykle? O „Microsoft PowerPoint Web Apps“ prezentacijų kūrimo programa? Gal kai kuriuos savo dokumentus įsikeliate į „Box.net“ ar „SkyDrive.com“ nemokamas duomenų kaupykles? Galbūt redaguojate nuotraukas interneto nuotraukų redaktoriais ar naudojatės socialiniais tinklais? O gal jūsų įmonės darbuotojai taip pat naudoja socialinį tinklą bendradarbiavimui ir apsikeitimui informacija? Ar naudojatės projektų valdymo sistema internete? Ar klausotės muzikos iš interneto, pasirinkdami norimas dainas per „iTunes“ ar „Last.fm“?
Jei į šiuos klausimus atsakėte teigiamai, tikriausiai galėsite pasakyti - ar tokiomis paslaugomis naudotis yra paprasta, ar sudėtinga. Visos išvardintos technologijos yra „debesies“ technologijos, kuriomis pavieniai vartotojai ir verslas naudojasi net nežinodami, kad jos yra „debesyse“. Taigi, iš tikrųjų „debesies“ technologijos yra paprastos ir jomis naudojasi milijonai žmonių visame pasaulyje. Jei milijonai naudojasi, kodėl nepasinaudojus ir jums? Na, nebent esate įsitikinę, kad milijonai nežino, ką daro.
Stereotipas Nr. 2. „Debesies“ technologijos yra brangios.
Brangu yra tai, ką iš tiesų naudojate dabar, neišnaudodami nė 30 proc. mokamų programų galimybių. „Debesis“ siūlo nemažai nemokamų programų, kurios yra alternatyvios mokamai profesionaliai programinei įrangai. Imkime konkrečius pavyzdžius. Įmonėje dirba 10 darbuotojų, kurių darbas yra susijęs su įvairiais dokumentais, projektais, nesudėtingomis pardavimų funkcijomis ir t. t. Tokių smulkių įmonių Lietuvoje yra galybė. Visų dešimties darbuotojų kompiuteriuose yra įdiegta legali programinė įranga – „Windows 7“ operacinė sistema (kaina – apie 350 litų) ir „Microsoft Office“ pagrindinis programų rinkinys (apie 500 litų).
Dažnai „Windows“ operacinė sistema įdiegiama tik todėl, kad reikia „Office“ programų paketo. O visa kita galima gauti nemokamai. Taigi, pradėkime taupyti. Pirmiausia, visuose kompiuteriuose įdiegiame „Linux UBUNTU“, kurios grafinė versija niekuo nenusileidžia „Windows 7“ ir sutaupysime 3500 litų. Naudodamiesi „Linux“ turėsime priprasti prie kitokių programų, todėl galima naudotis tam tikromis programomis naršyklės lange – „Word“, „Excel“ ir „PowerPoint“ alternatyvų turime ne vieną. Taigi, atsisakome ir „Office“ paketo ir sutaupome dar 5000 litų. Pradedančiam verslui 8500 litų pagrindinei programinei įrangai yra nemaži pinigai, kurie sutaupyti „debesies“ sąskaita.
„Debesies“ technologijos nėra nemokamos. Nemokamos paprastai būna bandomosios versijos arba programos, kuriomis naudojasi nedidelis vartotojų skaičius. Kuomet verslas yra nedidelis esamų produktų pakanka, bet jam padidėjus reikia susimokėti. Tada ir reikėtų paskaičiuoti, kas pigiau – 20 JAV dolerių (50 litų) už vartotoją per metus ar 500 litų už licenciją (paprastai programa naudojamasi 3-5 metus, tada prireikia naujos versijos). „Debesis“ vis tiek yra pigesnis, kad ir kaip beskaičiuotume. Nors, lyginant „debesies“ technologijomis paremtą hostingo paslaugą, su paprastu dedikuotu serveriu, galimi ir kiti variantai. Tačiau dedikuoto serverio priežiūrai reikia samdyti sistemų administratorių, tad pinigai išleidžiami kitoje srityje.
Stereotipas Nr. 3. „Debesis“ – tai serveriai, apie kuriuos nieko neišmanau, tad reikia papildomo darbuotojo, kuriam reikės mokėti 7000 litų per mėnesį. Visų pirma, „debesies“ technologijomis paremtas hostingas ir tikrosios „debesies“ paslaugos yra kiek skirtingi dalykai, tačiau dažniausiai jos suprantamos, kaip vienodai veikiančios.
„Debesies“ technologijomis paremto serverio diegimas ir valdymas dabar yra visiškai automatizuotas. Užsakyti „debesies“ virtualaus dedikuoto serverio paslaugą yra paprasta bet kuriam šiek tiek labiau kompiuteriais ir interneto technologijomis besidominčiam žmogui. Jei kažkas iš darbuotojų išmano HTML, sugebės valdyti ir „debesies“ serverį. Jei kils bėdų – padės techninis paslaugos teikėjų personalas. Paprastai, tai vadinama „Extra Care“ paslauga, kuri iš dalies įmonėje pakeičia IT sistemos administratorių. Tokiu būdu, net naudojantis „debesies“ resursais atskiras žmogus nėra reikalingas. Paslaugų valdymas taip pat nėra jau toks sudėtingas. Jei sugebate įdiegti „Office“ programas, sugebėsite įsidiegti ir vidinį įmonės socialinį tinklą, valdyti el. pašto paskyras, susikurti tinklaraštį ir t. t. Galbūt pagalbos ir prireiks, tačiau tikrai nereikės samdyti brangiai apmokamo IT sistemų administratoriaus.
Dėl aptartų stereotipų kilusių baimių, verslas dažnai nesiryžta naudotis „debesimi“, nepasaint to, kad kai kuriomis paslaugomis naudojasi apie tai net nesuvokdamas. Taigi, verslas apie „debesies“ technologijas žino, tačiau nežino kaip jas teisingai pavadinti. Bijoma tik to, ko nežinoma, tad logiškai mąstant, „debesies“ verslas neturėtų bijoti.
Įraše nepaminėtas dar vienas svarbus stereotipas - tikriausiai „debesyse“ talpinami įmonės duomenys yra nesaugūs. Tačiau šiam stereotipui bus skirtas atskiras straipsnis. Duomenų saugumo tema yra itin aktuali, tačiau čia susiduriame su visa gausybe stereotipų, kurie plačiąja prasme apima saugumą internete.
Šaltinis: 
|
Kriptovaliuta paprastai apibrėžiama kaip virtuali valiuta, kurioje yra šiek tiek elektroninių pinigų. Valiutos dar vadinamos skaitmenine valiuta. Pastaruoju metu viešose vietose dažnai girdimas terminas „kriptovaliuta“. Visai kaip paslaptingas su ja susijęs žodynas „kasyba“, „blockchain“ ir pan. Diskusija internete dar nesibaigė: ilgainiui ateis diena, kai kriptovaliutų entuziastai tikės galintys pakeisti įprastas valiutas, o skeptikai mano, kad tai tik diena, kai sprogs burbulas.
Prekyba internetu Lietuvoje šiuo metu išgyvena pakilimo laikotarpį – kai dėl pandemijos teko užsidaryti didžiajai daliai fizinių parduotuvių, daugelis verslininkų nutarė persikelti į virtualią erdvę. Tuo pačiu tai tapo puikia galimybe ir tiems, kurie dar tik svajojo apie nuosavą verslą – jei tokių norų turite ir Jūs, dalinamės patarimais, kurie užtikrins efektyvų startą.
Šiais laikais pirkimas internetu yra ne tik patraukli galimybė, tačiau net ir būtinybė, kadangi pirkdamas internetu gausite kur kas daugiau privalumų nei kad užsukęs į įprastus prekybos centrus.
Kiekvienais metais iki kovo 15 d. viešosios perkančiosios organizacijos turi paviešinti savo planuojamus pirkimus. Tai yra išankstinė informacija apie tai, ką, kurį ketvirtį ir už kiek jos planuoja pirkti metų bėgyje. Pasikeitus viešųjų pirkimų įstatymui, beveik neliko išankstinių techninių specifikacijų, todėl planuojami pirkimai tapo vieninteliu būdu sužinoti apie pirkimus anksčiau. 2019 metų planus organizacijos jau pradėjo skelbti.
Kiekvienas geras suvirintojas ne nuomoja, tačiau turi nuosavą įrangą, kuri padeda be jokio vargo ir labai greitai atlikti net ir pačius sudėtingiausius suvirinimo darbus. Šiais laikais įranga labai moderni, padeda sutaupyti daug laiko, juolab, nekenkia žmogui, tad vietoj nuomos arba kitų žmonių paslaugų – verta įsigyti nuosavą ir pačiam atlikti suvirinimo darbus. Tiesa, interveriniai suvirinimo aparatai labai skirtingi, tad kartais rasti Jums labiausiai tinkamą gali būti gana sudėtinga. Žinoma, pasitarus su profesionalu paieškos bus kur kas paprastesnės, tad naudotis kitų žmonių patirtimi tikrai verta ir labai naudinga.
