| TEO grynasis pelnas per pirmąjį 2011 metų ketvirtį siekė 37,7 mln. litų |
| E-verslas |
| Pirmadienis, 18 Balandis 2011 23:26 |
 Didžiausios Lietuvoje integruotų telekomunikacijų, IT ir televizijos paslaugų teikėjos TEO LT, AB įmonių grupės pajamos per pirmąjį šių metų ketvirtį sudarė 185,8 mln. litų, o grynasis laikotarpio pelnas siekė 37,7 mln. litų. 2011 metų trijų mėnesių bendrovės EBITDA sudarė 73,9 mln. litų, EBITDA marža siekė 39,8 procento.Praėjusiais metais TEO trijų mėnesių pajamos sudarė 192 mln. litų, o grynasis bendrovės pelnas siekė 43 mln. litų. 2010 metų sausio-kovo EBITDA sudarė 81,4 mln. litų, EBITDA marža siekė 42,4 procento. „TEO per pirmąjį metų ketvirtį pasiekė gerų veiklos rezultatų, bendrovės pajamos pasiekė prognozuotą lygį. Sparčiai daugėjo bendrovės plačiajuosčio interneto ryšio klientų – vien naujosios kartos šviesolaidinio interneto paslaugų klientų šiemet augo daugiau kaip 9 procentais“, – komentuodamas veiklos rezultatus teigė TEO generalinis direktorius Arūnas Šikšta. „Pastebime, kad verslo klientų skaičius yra linkęs augti, mažėja blogų skolų. Tai galima laikyti ekonomikos atsigavimo ženklais, kurie nuteikia optimistiškai visiems metams“, – teigė A. Šikšta. Bendrovės pajamos iš interneto ir duomenų perdavimo paslaugų sudarė 33,7 proc., iš balso telefonijos paslaugų – 52,2 proc. bendrų 2011 metų trijų mėnesių pajamų. Pajamos iš televizijos paslaugų sudarė 6 proc. bendrų 2011 metų trijų mėnesių pajamų, iš IT paslaugų – 5 proc., o iš kitų paslaugų – 3,1 procento. Per pastaruosius 12 mėnesių bendrovės televizijos paslaugų klientų skaičius padidėjo beveik 28 proc. ir kovo pabaigoje sudarė 138,5 tūkstančio. Plačiajuosčio interneto prieigos vartotojų skaičius padidėjo 10,5 procentais – iki 352,7 tūkstančio. Bendras pagrindinių telefono linijų skaičius kovo pabaigoje siekė 679,6 tūkstančio. Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybos 2010 metų ketvirtojo ketvirčio duomenimis, TEO interneto prieigos paslaugų rinkos dalis pagal pajamas buvo 38,5 procento, o TEO rinkos dalis pagal pajamas iš duomenų perdavimo paslaugų sudarė 64,1 procento. TEO rinkos dalis pagal pajamas iš fiksuotojo telefono ryšio paslaugų 2010 metų ketvirtąjį ketvirtį sudarė 93,3 procento. Bendrovė per tris šių metų mėnesius investicijoms skyrė 14,6 mln. litų. Daugiausia investuota į pagrindinį ir šviesolaidinės prieigos tinklus – tam skirti 13,6 mln. litų. TEO įmonių grupę sudaro pagrindinė įmonė TEO LT, AB, bendrovės „Lintel“, „Baltic Data Center“, „Kompetencijos ugdymo centras“ ir „Verslo investicijos“. TEO yra VšĮ Ryšių istorijos muziejus steigėjas ir vienintelis savininkas. „Baltic Data Center“ turi antrines bendroves „Hostex“ ir „Interdata“, o Latvijoje – antrinę įmonę „Baltic Data Center SIA“. Šaltinis:  |
| Susijusios naujienos: |
|---|
|
Kriptovaliuta paprastai apibrėžiama kaip virtuali valiuta, kurioje yra šiek tiek elektroninių pinigų. Valiutos dar vadinamos skaitmenine valiuta. Pastaruoju metu viešose vietose dažnai girdimas terminas „kriptovaliuta“. Visai kaip paslaptingas su ja susijęs žodynas „kasyba“, „blockchain“ ir pan. Diskusija internete dar nesibaigė: ilgainiui ateis diena, kai kriptovaliutų entuziastai tikės galintys pakeisti įprastas valiutas, o skeptikai mano, kad tai tik diena, kai sprogs burbulas.
Prekyba internetu Lietuvoje šiuo metu išgyvena pakilimo laikotarpį – kai dėl pandemijos teko užsidaryti didžiajai daliai fizinių parduotuvių, daugelis verslininkų nutarė persikelti į virtualią erdvę. Tuo pačiu tai tapo puikia galimybe ir tiems, kurie dar tik svajojo apie nuosavą verslą – jei tokių norų turite ir Jūs, dalinamės patarimais, kurie užtikrins efektyvų startą.
Šiais laikais pirkimas internetu yra ne tik patraukli galimybė, tačiau net ir būtinybė, kadangi pirkdamas internetu gausite kur kas daugiau privalumų nei kad užsukęs į įprastus prekybos centrus.
Kiekvienais metais iki kovo 15 d. viešosios perkančiosios organizacijos turi paviešinti savo planuojamus pirkimus. Tai yra išankstinė informacija apie tai, ką, kurį ketvirtį ir už kiek jos planuoja pirkti metų bėgyje. Pasikeitus viešųjų pirkimų įstatymui, beveik neliko išankstinių techninių specifikacijų, todėl planuojami pirkimai tapo vieninteliu būdu sužinoti apie pirkimus anksčiau. 2019 metų planus organizacijos jau pradėjo skelbti.
Kiekvienas geras suvirintojas ne nuomoja, tačiau turi nuosavą įrangą, kuri padeda be jokio vargo ir labai greitai atlikti net ir pačius sudėtingiausius suvirinimo darbus. Šiais laikais įranga labai moderni, padeda sutaupyti daug laiko, juolab, nekenkia žmogui, tad vietoj nuomos arba kitų žmonių paslaugų – verta įsigyti nuosavą ir pačiam atlikti suvirinimo darbus. Tiesa, interveriniai suvirinimo aparatai labai skirtingi, tad kartais rasti Jums labiausiai tinkamą gali būti gana sudėtinga. Žinoma, pasitarus su profesionalu paieškos bus kur kas paprastesnės, tad naudotis kitų žmonių patirtimi tikrai verta ir labai naudinga.
